Thanks Thanks:  0
Likes Likes:  0
Dislikes Dislikes:  0
Duke shikuar rezultatet 1 ne 28 nga 28

Teme: Piramida e Keopsit

  1. #1
    Anėtar i Nderuar Avatari i braziljania
    Antarėsuar nė
    Jul 2008
    Vendodhja
    Butterfly flying away
    Postime
    9,587
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    108

    Piramida e Keopsit


    Piramida e Keopsit ėshte mė e madhja nga tre piramidat kryesore nė Gizeh dhe nė tė njėjtėn kohė piramida mė e lartė nė mbarė botėn. Ajo u ndėrtua nga faraoni Keops gjatė viteve 2700 p.e.s - 3100 p.e.s. Ka njė lartėsi prej 137 m dhe gjatesinė e ēdo brinjė tė bazes e ka 227 m. Pėrbehet nga 2 500 000 blloqe me masė prej 2 - 5 tona secila. Kėshtu masa e piramidės i afrohet 6 000 000 tonelatave. Blloqet formojnė 203 shkallė me lartėsi mesatare prej 1 metri.

    Piramida e Keopsit ėshtė quajtur nga shkencėtarėt "Libėr shkencor i shkruajtur nė gurė" pasi:

    ėshtė percaktuar se meridiani qė kalonte nga maja e piramidės, ndante nė dy pjesė tė barabarta deltėn e lumit Nil dhe pėrputhej me drejtimin veri-jug
    lėvizjet e hijės sė piramidės shėnonin orėt e ditės dhe jepnin dhe datat e sakta tė ekuinokseve dhe solsticeve.
    duke shumėzuar me njė miliard lartesinė qė do tė kishte piramida, nėse faqet e saj do tė ishin zgjatur deri nė majėn e saj, do tė kemi 148 208 000 km, numėr qė ėshtė afėrsisht i barabartė me largesinė nė km nga Toka deri nė Diell.
    Ne ndertimin e piramides kane mare pjese 100.000 skllever qe punonin me ndrime dhe ky monument i cili i ka bere balle gjithe atyre shekujve u ndertua vetem per 30 vjet. Ka mendime dhe opinione te shumta se si jane renditur kubat e piramides per ndertimin e saj , ne njeren prej tyre mendohet se jane formuar bartes te ndryshem qe ngjitnin kubat me ane te reshqitjes nga ana e sklleverve ,mendohet se nje kub kishte peshen 2 deri 10 ton dhe jane perdorur deri me 3 milion kuba ...

    Marrė nga "http://sq.wikipedia.org/wiki/Piramida_e_Keopsit"

  2. #2
    Moderatorė Avatari i Hartini
    Antarėsuar nė
    Jul 2008
    Postime
    5,491
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    2599
    Gjithmon me ka ngjallur nje kureshtje dhe interes te veēante qytetrimi Egjiptian dhe sidomos piramidat. Do doja ti vizitoja me imtsi dhe madje dhe te studjoja ate qytetrim tepet interesant dhe te mistershem.
    Vetem duke imagjinuar volumin e punes per ndertimin psh te piramides se Keopsit ,mendoje se kan punuar ndoshta me miljona skllever dhe per dekada e ndoshta shekuj , ose kane qene me te zhvilluar se ne ne drejtim te ndertimit .
    Imagjio vetem prerja apo gdhendja dhe transportimi i blloqeve gjigande te gurit ,ē'volum pune qe eshte bere!!!!!!!Mister.
    Heren e fundit u redaktua nga Hartini; 18-08-2008 ne 10:22.

  3. #3
    VIP Avatari i Nostra_22
    Antarėsuar nė
    Jul 2008
    Vendodhja
    Loading...
    Mosha
    35
    Postime
    3,428
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    55
    I cuditshem eshte fakti qe vetem ne ate pike te globit dielli bie pingul dhe nuk ka as veri, as jug, lindje apo perendim.

    Vete Keopsi ne shkrimet e tij, ka pranuar qe Piramiden nuk e ka ngritur ai, ai e ka gjetur ate. Madje ai nuk u varros ne ate piramide, e cila ka marre emrin e tij. Ai ngriti disa piramida te tjera, qe normalisht nuk e kane madheshtine e Piramides se ashtequajtur te Keopsit.

    Dyshime te medha lindin per nje qyteterim te shuar, qyteterimi i Altantides, sepse ne pjesen me te larte te piramides jane gjendur fosile, c'ka deshmon qarte se deti e ka permbytur piramiden bashke me qyteterimin e saj.

    Gjithashtu nje tjeter hipoteze jane alienet, si krijues te saj, sepse gjenden piktura speciesh te cuditshme.

    Ka vend per cdo syshim mbi ate piramide...
    Prezenca juaj s'do te jetė kurrė nė lartėsinė e mungesės suaj.:kokes:

    Fetė janė si xixėllonjat, pėr tė ndriēuar kanė nevojė pėr errėsirė:syze:

    Dituria mė pėrndjek, por unė jam mė i shpejtė !!!

  4. #4
    Anėtar Aktiv Avatari i fragolina
    Antarėsuar nė
    Jul 2008
    Postime
    755
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    24
    keto qe thua ti nostra nuk jane vertetuar dhe jane thjesht hipoteza, ska asgje te vertete ne ate qe ato jane krijaur nga alienet apo qe jane nderutar ne menyre te tille qe te komunikojne me hapesiren.

    piramida e keopsit( ose sipas egjyptianeve KUFU) eshte me e madhja sepse eshte dhe me e re se te tjerat( deri diku)
    Po ne pergjithesie te gjithe mbreterit e dinastise se 4 e kishin deri diku "pasion" ndertimin e varreve madheshtore
    une vete, duke qene e apasionuar pas egjyptologjise, kam diskutuar dhe degjuar disa nga egjyptologet e muzeut historik te vjenes( nje prej tyre e kam mik).

    tradita e piramidave i perket dinastive te para te popullit egjyptian.

  5. #5
    VIP Avatari i Nostra_22
    Antarėsuar nė
    Jul 2008
    Vendodhja
    Loading...
    Mosha
    35
    Postime
    3,428
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    55
    Citim Origjinale Postuar nga fragolina Shfaq Poten
    keto qe thua ti nostra nuk jane vertetuar dhe jane thjesht hipoteza, ska asgje te vertete ne ate qe ato jane krijaur nga alienet apo qe jane nderutar ne menyre te tille qe te komunikojne me hapesiren.

    piramida e keopsit( ose sipas egjyptianeve KUFU) eshte me e madhja sepse eshte dhe me e re se te tjerat( deri diku)
    Po ne pergjithesie te gjithe mbreterit e dinastise se 4 e kishin deri diku "pasion" ndertimin e varreve madheshtore
    une vete, duke qene e apasionuar pas egjyptologjise, kam diskutuar dhe degjuar disa nga egjyptologet e muzeut historik te vjenes( nje prej tyre e kam mik).

    tradita e piramidave i perket dinastive te para te popullit egjyptian.
    Absolutisht e gabuar. Piramida e Keopsit eshte me e vjetra dhe me madheshtorja. Te sygjeroj te lexosh nese ke interes.
    Prezenca juaj s'do te jetė kurrė nė lartėsinė e mungesės suaj.:kokes:

    Fetė janė si xixėllonjat, pėr tė ndriēuar kanė nevojė pėr errėsirė:syze:

    Dituria mė pėrndjek, por unė jam mė i shpejtė !!!

  6. #6
    Anėtar Aktiv Avatari i fragolina
    Antarėsuar nė
    Jul 2008
    Postime
    755
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    24
    po e kam lexuar ndaj ethem
    para keopsit ka qene snofru qe ka ndertuar piramida , me duket se 3, dhe jane me te vjetra se ato te gizes.
    njera prej piramidave te tij quhet dhe piramida e kuqe.
    po dhe para ketij jane perandoret e dinastise se trete qe kane dnertuar piramida, sakhemeti dhe khaba( nqs nuk gabohem)
    Heren e fundit u redaktua nga fragolina; 18-08-2008 ne 12:01.

  7. #7
    Anėtar Aktiv Avatari i DEVIL HAND
    Antarėsuar nė
    Aug 2008
    Mosha
    31
    Postime
    969
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    32
    Citim Origjinale Postuar nga Nostra_22 Shfaq Poten
    I cuditshem eshte fakti qe vetem ne ate pike te globit dielli bie pingul dhe nuk ka as veri, as jug, lindje apo perendim.

    Vete Keopsi ne shkrimet e tij, ka pranuar qe Piramiden nuk e ka ngritur ai, ai e ka gjetur ate. Madje ai nuk u varros ne ate piramide, e cila ka marre emrin e tij. Ai ngriti disa piramida te tjera, qe normalisht nuk e kane madheshtine e Piramides se ashtequajtur te Keopsit.

    Dyshime te medha lindin per nje qyteterim te shuar, qyteterimi i Altantides, sepse ne pjesen me te larte te piramides jane gjendur fosile, c'ka deshmon qarte se deti e ka permbytur piramiden bashke me qyteterimin e saj.

    Gjithashtu nje tjeter hipoteze jane alienet, si krijues te saj, sepse gjenden piktura speciesh te cuditshme.

    Ka vend per cdo syshim mbi ate piramide...
    Me Ket te fundit qe the ti Nostra_22 me kujtove filmin e par Aliens VS Predator "].. Me sa duket nuk jan vetem hipoteza do te ket disa % te vertet, un jam optimist
    Heren e fundit u redaktua nga DEVIL HAND; 25-08-2008 ne 19:39.
    DONEC ERID FELIX, MULTUS NUMERABIS AMICOS; TEMPORA SI FUERINT NUBILA, SOLUS ERIS.

  8. #8
    Anėtar Aktiv Avatari i Alko71
    Antarėsuar nė
    Jul 2008
    Vendodhja
    New York
    Mosha
    46
    Postime
    507
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    69
    Piramidat datojne shume me heret se faraonet por qe egjyptologet qe i kan ne dore postet e mohojne kategorikisht. As ata vet nuk kane fakte per ate cfare flasin. Si mundi te zhdukej gjuha e hieroglifeve per nje kohe te shkurter dhe askush te mos e kuptoje ate menyre shkrimi? Eshte e veshtire qe brenda 2 apo 3000 vitesh ta harrojne banoret ate menyre shkrimi. Izraelitet nuk e harruan shkrimin e tyre edhe pse kaluan 4000 vite e me shume. Ata nje here e nje kohe ishin edhe skllever te egjiptit dhe me siguri do ta mesonin ate menyre shkrimi dhe do ta transmetonin por ja qe nuk e mesuan. Mund te thot dikush "por ata ishin skllever pa te drejta per te mesuar shkrimin!". Mirepo aty kishte edhe egjiptas qe banonin dhe nuk ishin skllever, dhe as nga ata nuk njihej ai shkrim se po te njihej do ta trashegonin gjeneratat pasardhese te tyre. Nuk do te kishte nevoje te zbulohej nje shkrim i shkruajtur ne greqishte dhe ne gjuhen e hieroglifeve per te filluar deshifrimi.
    Shumė njerėz mendojnė se mendojnė por ata nuk mendojnė

  9. #9
    NJERI I THJESHT Avatari i sec_l
    Antarėsuar nė
    Aug 2008
    Vendodhja
    Espań, mendjen e kam ne Laprak , bertas fort PARTIZONI FITORE.
    Postime
    405
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    14
    Sipas egjyptologove Piramidat (po marr si shembull Piramiden e Madhe te Gizes ose ate qe ne e njohim si Piramida e Keopsit) eshte ndertuar vetem me krah nga njerezit dhe me ndihmen e hunjve dhe litareve. Koha qe jepet per ndertimin e saj eshte rreth 20 vjet. Kjo piramide ka 2.3 milione blloqe guri me nje peshe mesatare prej 2.5 ton (ndersa ne brendesi te saj ka blloqe guri qe shkojne nga 70 ton ne 200 ton) dhe i bie qe cdo 2-3 minuta eshte transportuar, spostuar, latuar, ngritur dhe vendosur nje masiv i tille per 20 vjet rrjesht pa pushim. Pjesa derrmuese e ketij informacioni vjen nga Herodoti i Halikanasit i cili vizitoi Egjyptin rreth vitit 450 p.e.s. dhe ka lene nje pershkrim te Piramides se Madhe ne librin qe ka shkruar. Nga shoqeruesit egjyptiane atij ju tha se per ndertimin e piramides eshte dashur nje force prej 100 mije sklleverish te cilet kane punuar dite e nate per 20 vjet per te ndertuar piramiden. Sipas po te njejtit burim te Herodotit qellimi i ndertimit ishte perdorimi i saj si varr per Faraonin Khufu (apo sic i thone greket, Keops).
    -------------------------------------------------------------------------
    Tani ky eshte informacioni qe qarkullon kryesisht ne rradhet e egjyptologjise dhe qe mbrohet me force dhe fanatizem prej tyre. Egjyptologjia eshte nje shkence qe e perjashton veten nga shkencat ekzakte apo shkencat e tjera qe bazohen fuqimisht ne proven shkencore. Si rezultat eshte e hapur per spekullime. UNe sdua te te helmoj trurin me prova dhe teori te tjera qe rrezojne shumicen e pretendimeve te egjyptologeve si per vjetersine e piramidave, si per menyren e ndertimit dhe sidomos per qellimin e ndertimit te tyre. Por mund te them kete gje qe ta kesh te qarte qe ne fillim. Piramidat (Sidomos ajo e Gizes) qe thuhet se u ndertuar si varre nuk jane aspak varre dhe asnje faraon nuk eshte varrosur ne to. Kete kije parasysh kur nderton mendimin tend per menyren sesi u realizuan piramidat.
    -------------------------------------------------------------------------
    Ne menyren e ndertimit mendimi kryesor i egjyptologeve eshte qe blloqet e gurit jane transportuar mbi hunj, te terhequr me litare dhe me pas jane vendosur gradualisht duke u levizur neper platforma te pjerrta te cilat vazhdonin te lartoheshin ne menyre progresive me lartimin e vete piramides. Tani sesi arriten egjyptianet e lashte te perputhnin blloqe kaq masive guri ne menyre perfekte aq sa as tehu me i holle i briskut nuk mund te futet midis tyre dhe si arriten te ruajne nje plan te total te bazes se piramides ne shmangie vetem prej 10 cm (persosje teknologjike te cilen ne e kemi arritur vetem kohet e fundit me perdorimin e lazerit) kete nje zot e di dhe egjyptologet qe e pertypin midis dhembeve. Po ashtu nje pjese e madhe e gureve jane transportuar ne distanca qe shkonin nga 60 milje (100 km) deri ne 90 milje (145 km) dhe sipas egjyptologeve per transportimin e tyre jane perdorur anije ose trape te cilet qarkullonin neper lumin Nil. Tani se cfare anije apo trape kane qene ato te cilat ishin ne gjendje te mbanin nje peshe te tille ate perseri vetem egjyptologet mund ta thone dhe duke e pertypur akoma me keq neper dhembe. Ky eshte informacioni me i pergjithshem qe ekziston. SHiko fotot e meposhtme te cilat tregojne ndertimin e plaftormes se pjerret dhe menyren e levizjes se gureve.
    Attached Images Attached Images cpyramid-gif ramp1-jpg 
    " No llueve eternamente"
    "Cuidado con lo q deseas... podria hacerse realidad"
    "Los edificios arden, las personas mueren, pero el amor verdadero es para siempre"
    Piensa en lo que puedes perder.

  10. #10
    NJERI I THJESHT Avatari i sec_l
    Antarėsuar nė
    Aug 2008
    Vendodhja
    Espań, mendjen e kam ne Laprak , bertas fort PARTIZONI FITORE.
    Postime
    405
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    14
    Zbulohet misteri i Piramidės sė Keopsit

    Arkitekti francez, Jean Pierre Houdin, e ka ilustruar teorinė e tij pėrmes teknologjisė kompjuterike tredimensionale
    ----------------------------------------------------------------------------------
    Falė pėrmasave tė pabesueshme tė blloqeve shkėmbore, saktėsisė me tė cilėn janė vendosur, zgjidhjeve tė pabesueshme inxhinierike dhe lartėsisė sė strukturave, piramidat prej shekujsh kanė lėnė pa fjalė ekspertė, studiues e shkencėtarė. Aq madhėshtore janė kėto vepra tė dorės sė njeriut, sa mes dhjetėra teorive mbi realizimin e tyre ndeshen edhe ato sipas tė cilave janė ndėrtuar nga qenie tė ardhura prej shumė larg planetit tonė. Ndėr piramidat, mė e madhja dhe mė mbresėlėnėsja ėshtė ajo e Keopsit, e ndėrtuar 4 mijė e 5 qind vite mė parė, qė mat 250 metra gjerėsi dhe 136 lartėsi. Mė shumė se tė tjerat, mbase pėr shkak tė pėrmasave, ka fshehur brenda saj enigmėn pėr metodat qė janė pėrdorur pėr ta ndėrtuar.
    ------------------------------------------------------------------------------------
    Teoria mė e pranueshme e shihte ndėrtimin e saj tė realizuar pėrmes njė skele tė jashtme, e cila zgjatej nė formė spiraleje, duke u ngjitur lart pėrgjatė gjithė gjatėsisė sė mureve. Spiralja ngushtohej me rritjen e lartėsisė sė piramidės, deri sa mbėrrinte nė kulmin e saj. Fakti ėshtė qė egjiptianėt nuk kanė lėnė asnjė lloj dokumentacioni mbi sistemet e ndėrtimit qė pėrdorėn pėr ta realizuar kėtė kryevepėr.
    -----------------------------------------------------------------------------------
    Sipas arkitektit francez, Jean Pierre Houdin, i cili sapo e ka bėrė publike teorinė e tij nė Paris, egjiptianėt kishin arritur ta realizonin kėtė vepėr madhėshtore duke "pėrdorur njė skelė tė brendshme nė formė spiraleje, deri nė kulmin e strukturės" sė piramidės. Jean Pierre Houdin u mbėshtet pėr tė ngritur kėtė teori mbi njė seri studimesh tė hollėsishme tė kryera nga kolegu i tij, Gilles Dormion, tė cilat u krahasuan me tė gjitha parametrat e epokės: vegla prej bakri e guri (egjiptianėt nuk e njihnin hekurin), materiale tė pėrdorura (blloqe graniti tė mbėrritura nga Asiani, qė ndodhet 900 kilometra larg dhe blloqe gėlqerorė, e harta tė ndryshme).
    -------------------------------------------------------------------------------------
    Pasi arriti tė bindte industrinė "Dassault Systemes", i cili ofroi asistencėn teknike, arkitekti francez, pas tetė vitesh studime tė detajuara, paraqiti teorinė e tij tė ilustruar, falė sistemeve tredimensionale industriale. Nė film, i cili prej dy ditėsh mund tė shihet nga kushdo nė internet, tentohet tė vėrtetohet se ndėrtimi i piramidės sė Keopsit zgjati jo mė shumė se 20 vjet, pra gjatė periudhės nė tė cilėn ky faraon mbretėroi (2538-2516).
    -------------------------------------------------------------------------------------
    Duke shfrytėzuar nė favorin e tyre pjerrtėsinė e zonės ku u ndėrtua piramida, egjiptianėt (tė cilėt sipas Houdin janė edhe inxhinierėt e parė nė historinė e njerėzimit) fillimisht ndėrtuan njė skelė tė parė nga jashtė, e cila u pėrdor pėr ta ēuar piramidėn deri nė lartėsinė 43 metra. Mė pas u vazhdua me njė tjetėr skelė, e cila ngrihej pėrgjatė mureve deri nė kulmin e saj. Skela ishte e hapur te kėndet, nė mėnyrė qė tė mundėsohej rrotullimi i masave shkėmbore, qė transportoheshin deri lart. Kėto blloqe gjigante fillimisht transportoheshin me mjete lundruese nė ujėrat e Nilit, mė pas pėrdoreshin rula tė drunjtė, tė tėrhequr nga njerėz.
    -------------------------------------------------------------------------------------
    Skela, e cila rrotullohej pėrreth strukturės nė kahun e kundėrt tė lėvizjes sė akrepave tė orės, ngrihej me njė kėnd 7 deri 8 pėr qind, gjė qė u jepte mundėsinė njerėzve tė transportonin pėrmes saj masat shkėmbore. Nė kėtė ēast skela e jashtme doli jashtė funksionit dhe u ēmontua.
    ------------------------------------------------------------------------------------
    Paralelisht ecnin punimet pėr ndėrtimin e galerisė sė madhe, e dukshme edhe nė ditėt e sotme, e cila do tė pėrdorej mė pas pėr tė ndėrtuar dhomėn mortore tė faraonit mbi bazėn e piramidės. Nė kėmbė mbahej nga pesė struktura graniti, tė cilat u ngritėn pėrmes njė sistemi kundėrpeshash.
    ------------------------------------------------------------------------------------
    Tė dhėnat e Jean Pierre Houdin u hodhėn nė njė kompjuter dhe "Dassault Systemes" krijoi njė model virtual pėr tė vėrtetuar teorinė e arkitektit pėrmes sistemeve kompjuterike tredimensionale. Pėr kėtė u nevojit rimodelimi i gjithė piramidės dhe integrimi i shumė parametrave: pėrmasat apo pesha e gurėve, forca ngritėse e tėrheqėse etj. Skuadra e vėnė nė dispozicion nga kompania "Dassault Systemes" punoi plot dy vjet mbi kėtė projekt. U pėrdor edhe mikrogėrmimi, njė teknikė qė zbulon ndryshimet e dendėsive tė materialeve, nga e njėjta kompani qė zbuloi edhe boshllėqet nė brendėsi tė piramidės.
    -----------------------------------------------------------------------------------
    Jean Pierre Houdin ka ndėrmend qė shumė shpejt ta provojė edhe nė vend teorinė e tij, sigurisht pa pėrdorur mjete qė do ta dėmtonin strukturėn.

    Mar nga arkivat e gazetes shqiptare ( per te pasuruar temen pak me shum )
    " No llueve eternamente"
    "Cuidado con lo q deseas... podria hacerse realidad"
    "Los edificios arden, las personas mueren, pero el amor verdadero es para siempre"
    Piensa en lo que puedes perder.

  11. #11
    NJERI I THJESHT Avatari i sec_l
    Antarėsuar nė
    Aug 2008
    Vendodhja
    Espań, mendjen e kam ne Laprak , bertas fort PARTIZONI FITORE.
    Postime
    405
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    14
    Ketu ke kjo video pak a shum ne 3 dimensional tregon se si mund te jene ndertuar piramida. Shifeni shum interesante

    [ame=http://www.youtube.com/watch?v=nxP46jWYglI&feature=related]YouTube - Construction of The Pyramids[/ame]
    " No llueve eternamente"
    "Cuidado con lo q deseas... podria hacerse realidad"
    "Los edificios arden, las personas mueren, pero el amor verdadero es para siempre"
    Piensa en lo que puedes perder.

  12. #12
    Anėtar Aktiv Avatari i Alko71
    Antarėsuar nė
    Jul 2008
    Vendodhja
    New York
    Mosha
    46
    Postime
    507
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    69
    Po por si i sollen nga largesia 900 km guret 2, 3, 70 e 200 tonesh nuk po tregon. Eshte e pa mundur per 20 vite ti sillnin ata gure nga largesia dhe ta perfundonin piramiden. Pastaj matjen si e kan bere e shume pytje tjera.
    Shumė njerėz mendojnė se mendojnė por ata nuk mendojnė

  13. #13
    NJERI I THJESHT Avatari i sec_l
    Antarėsuar nė
    Aug 2008
    Vendodhja
    Espań, mendjen e kam ne Laprak , bertas fort PARTIZONI FITORE.
    Postime
    405
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    14
    Pyetjet skan mbarim por studiuesi Jean Pierre Houdin thot qe e ka zgjidhur une gjeta video ku ai tregon zgjidhjen por problemi eshte se eshte spanjisht gjuha e se kupton shumica nqs ju gjeni angliasht pse jo hudhi ose une ju a hedh spanjisht . Pastaj kur mbaron video posht dalin dhe shum video te tjera ku tregon se si .
    " No llueve eternamente"
    "Cuidado con lo q deseas... podria hacerse realidad"
    "Los edificios arden, las personas mueren, pero el amor verdadero es para siempre"
    Piensa en lo que puedes perder.

  14. #14
    NJERI I THJESHT Avatari i sec_l
    Antarėsuar nė
    Aug 2008
    Vendodhja
    Espań, mendjen e kam ne Laprak , bertas fort PARTIZONI FITORE.
    Postime
    405
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    14
    Ketu nje tjeter shpjegim i ngritjeve te gurve siper per ndertimin e piramides si dhe shum shpjegime me shum

    [ame=http://www.youtube.com/watch?v=yzqT9bNjwW4&feature=related]YouTube - How the Khufu Eqyptian Pyramid Was Built Part II[/ame]
    " No llueve eternamente"
    "Cuidado con lo q deseas... podria hacerse realidad"
    "Los edificios arden, las personas mueren, pero el amor verdadero es para siempre"
    Piensa en lo que puedes perder.

  15. #15
    Anėtar i Nderuar Avatari i bledikorcari
    Antarėsuar nė
    Jul 2008
    Vendodhja
    ndodhem ne Korce....
    Postime
    2,316
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    42
    piramidat jane ndertuar nga nje civilizim i lashte i cili nuk eshte zbuluar akoma.
    nje gje eshte e qarte...se dora e njeriut nuk i ka ndertuar keto.
    ne,njerezimi dmth njohim vetem pjesen e jashtme dhe nje pjese shume te vogel te piramides,pjesa me e madhe te brendesise eshte e panjohur nga ne.
    aty eshte tere pjesa me interesante e saj.
    do gjej nje shkrim dhe do ta sjell se c'fsheh ne brendesi te saj piramida dhe nga kush mund te jete krijuar.
    ps:alko-ja mund ta kete lexuar.

  16. #16
    NJERI I THJESHT Avatari i sec_l
    Antarėsuar nė
    Aug 2008
    Vendodhja
    Espań, mendjen e kam ne Laprak , bertas fort PARTIZONI FITORE.
    Postime
    405
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    14
    Bledo normal qe eshte nje mister por sipas keti thot qe ja ka gjet zgjidhjen sa dhe une se besoj se eshte diēka shum e veshtir te besohet .
    " No llueve eternamente"
    "Cuidado con lo q deseas... podria hacerse realidad"
    "Los edificios arden, las personas mueren, pero el amor verdadero es para siempre"
    Piensa en lo que puedes perder.

  17. #17
    Anėtar i Nderuar Avatari i bledikorcari
    Antarėsuar nė
    Jul 2008
    Vendodhja
    ndodhem ne Korce....
    Postime
    2,316
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    42
    Citim Origjinale Postuar nga sec_l Shfaq Poten
    Bledo normal qe eshte nje mister por sipas keti thot qe ja ka gjet zgjidhjen sa dhe une se besoj se eshte diēka shum e veshtir te besohet .
    ne nje forum tjeter eshte nje njeri shqiptar qe theret dhe uleret se ka gjetur zgjidhjen e atlantides.
    kjo cdo te thote qe duhet ta besojme???
    absolutisht jo!
    interneti apo tveshte nje mjet ku mund te thuash cte duash dhe ste gjykon njeri,
    opinionet e njerezve ketyre pak ju interesojne.
    le ta nxjere zgjidhjen e tij ky qe thua ti ta shikojme se cfare manushaqe do nxjere nga goja.
    se te shumte kane qene ata qe kane thene se kane gjetur shume gjera por ka dale nje hic i madh.
    prit pak sa te gjej shkrimin.

  18. #18
    NJERI I THJESHT Avatari i sec_l
    Antarėsuar nė
    Aug 2008
    Vendodhja
    Espań, mendjen e kam ne Laprak , bertas fort PARTIZONI FITORE.
    Postime
    405
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    14
    E drejt jo dhe une si besoj jo por kam akoma ca artikuj te tjer qe po mundohem ti perkthej ka gjera interesante
    " No llueve eternamente"
    "Cuidado con lo q deseas... podria hacerse realidad"
    "Los edificios arden, las personas mueren, pero el amor verdadero es para siempre"
    Piensa en lo que puedes perder.

  19. #19
    Anėtar Aktiv Avatari i Alko71
    Antarėsuar nė
    Jul 2008
    Vendodhja
    New York
    Mosha
    46
    Postime
    507
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    69
    Citim Origjinale Postuar nga bledikorcari Shfaq Poten
    piramidat jane ndertuar nga nje civilizim i lashte i cili nuk eshte zbuluar akoma.
    nje gje eshte e qarte...se dora e njeriut nuk i ka ndertuar keto.
    ne,njerezimi dmth njohim vetem pjesen e jashtme dhe nje pjese shume te vogel te piramides,pjesa me e madhe te brendesise eshte e panjohur nga ne.
    aty eshte tere pjesa me interesante e saj.
    do gjej nje shkrim dhe do ta sjell se c'fsheh ne brendesi te saj piramida dhe nga kush mund te jete krijuar.
    ps:alko-ja mund ta kete lexuar.


    Po Bledi, e kam lexuar. Me sa me kujtohet e kam pas sjellur te terin ne kete forum para kolapsit te forumit. Nese e gjen sille lirisht.
    Edhe une gjeta video ne youtube qe i tregojne dobesite e teorise se pranuar nga shkenca ortodokse. Nje nga ato eshte se aq mire jan perputhur guret sa qe as tehu me i holle nuk mund te futet, pastaj duke e ditur qe ne ate kohe nuk ishte zbuluar hekuri, si i kan latuar aq mire guret. Egjipti te vetmit drunj i kishte palmat qe ishin edhe burim ushqimi per ata. Ku i moren gjith ata drunj per ti vendosur nen gure? Edhe po ti vendosnin, duke i zvarritur guret, nen peshen e madhe dhe ferkimit do te shkaterroheshin pas nje kohe te shkurte.

    Ja nje video interesante. Zacharia Sitchin thot se emri Khufa eshte shkruar ne vitet 1837 nga nje matrapaz per ta mashtruar publikun se deri atehere nuk ishte verejtur dhe ate e ka shkruar gabim si Raufa e qe per egjiptasit ishte blasfemi. E gjeni ne videon e pare ne minuten 6:35 e tutje.

    [ame=http://www.youtube.com/watch?v=WvWkMxrWXMA&feature=related]YouTube - Did aliens build the pyramids? (1of3)[/ame]

    [ame=http://www.youtube.com/watch?v=OCpNr5EMMJw&feature=related]YouTube - Did aliens build the pyramids? (2of3)[/ame]

    [ame=http://www.youtube.com/watch?v=fuFO675V8ss&feature=related]YouTube - Did aliens build the pyramids? (3of3)[/ame]
    Shumė njerėz mendojnė se mendojnė por ata nuk mendojnė

  20. #20
    Anėtar i Nderuar Avatari i bledikorcari
    Antarėsuar nė
    Jul 2008
    Vendodhja
    ndodhem ne Korce....
    Postime
    2,316
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    42
    Citim Origjinale Postuar nga Alko71 Shfaq Poten
    Po Bledi, e kam lexuar. Me sa me kujtohet e kam pas sjellur te terin ne kete forum para kolapsit te forumit. Nese e gjen sille lirisht.
    Edhe une gjeta video ne youtube qe i tregojne dobesite e teorise se pranuar nga shkenca ortodokse. Nje nga ato eshte se aq mire jan perputhur guret sa qe as tehu me i holle nuk mund te futet, pastaj duke e ditur qe ne ate kohe nuk ishte zbuluar hekuri, si i kan latuar aq mire guret. Egjipti te vetmit drunj i kishte palmat qe ishin edhe burim ushqimi per ata. Ku i moren gjith ata drunj per ti vendosur nen gure? Edhe po ti vendosnin, duke i zvarritur guret, nen peshen e madhe dhe ferkimit do te shkaterroheshin pas nje kohe te shkurte.

    Ja nje video interesante. Zacharia Sitchin thot se emri Khufa eshte shkruar ne vitet 1837 nga nje matrapaz per ta mashtruar publikun se deri atehere nuk ishte verejtur dhe ate e ka shkruar gabim si Raufa e qe per egjiptasit ishte blasfemi. E gjeni ne videon e pare ne minuten 6:35 e tutje.

    YouTube - Did aliens build the pyramids? (1of3)

    YouTube - Did aliens build the pyramids? (2of3)

    YouTube - Did aliens build the pyramids? (3of3)
    ne fenomenet paranormale e ke gati alko e solla artikullin.

  21. #21
    Anėtar i Nderuar Avatari i E3
    Antarėsuar nė
    Feb 2009
    Postime
    9,154
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    2535
    se di eshte postuar a jo me lart
    por piramidat u ndertuan dhe jan pingul me yjet me te medhaja
    ai qe i ka ideuar
    eshte nisur nga dicka...
    N3xT

  22. #22
    ... Avatari i AjSi
    Antarėsuar nė
    Mar 2009
    Postime
    2,821
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    2389
    E kam enderr te shkoj njehere tek piramidat e egjiptit..Sidomos kjo e Keopsit qe eshte nje nder 7 mrekullite e botes moderne edhe asaj antike..Ajo cfare e ben edhe me madheshtore eshte se eshte ndertuar vetem nga duart e sklleverve..Just amazing....pastaj mesa mbaj mend eshte pas perdor per shume kohe qe te caktonte kohen nga meridiani qe kalonte permes lumit nil egjyptianet percaktonin edhe kohen..
    Happy stories are stories that havent finished yet.
    .

  23. #23
    Anėtar Aktiv Avatari i Alko71
    Antarėsuar nė
    Jul 2008
    Vendodhja
    New York
    Mosha
    46
    Postime
    507
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    69
    Bie poshte teoria e sklleverve.

    Gjate germimeve te diteve te fundit jane zbuluar skelete punetoresh qe besohet se kishin punuar ne piramida. Te dhenat tregojne se ata nuk ishin skllever por punetore te paguar dhe te ushqyer mire. Nuk kane shenja maltretimesh fizike sic dyshohej deri me sot se piramidat u ndertuan nga sklleverit nen trysnine e kamxhikut dhe dhunes. Ata ishin njerez te lire qe punonin per paga te mira. (Me kete bie poshte edhe teoria se Piramidat u ndertuan ne kohen e faraoneve ku kishte skllever. Prap po del se jane shume me te vjetra, atehere kur kishte nje teknologji te panjohur per ne dhe sjellje me humane se qe mendohej deri me sot--- Alko71)
    Shumė njerėz mendojnė se mendojnė por ata nuk mendojnė

  24. #24
    Anėtar i Nderuar Avatari i E3
    Antarėsuar nė
    Feb 2009
    Postime
    9,154
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    2535
    mbeshtes alko71
    N3xT

  25. #25
    Moderator! Avatari i Alchohole
    Antarėsuar nė
    Apr 2009
    Vendodhja
    Kosova
    Mosha
    24
    Postime
    1,711
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    32
    Miseri i Piramides edhe sot e tutje eshte nje MISTER I PAZGJIDHUR.Kam marre shume video en internet mi kqyr qysh i kan bo Piramidat po ato jon veq mendime te njerzve.Kan marr mi bo Piramidat sdi sa here kan dasht mi ndertu ,me permasa 1:10 pra 10 here ma te vogel se sa jon piramidat edhe skan mujt.Tjeter Mister osht le qe skan mujt mi bo por en Japoni (mdoket nese sjom gabim) 3 here kan marr mi ndertu edhe skan mujt edhe 3 here arkitektat kan vdek.Njoni fatkeqsi,njoni aksident tjetri diqka tjeter.A mendoni se kjo ka ndodh kret pahiri me vdek bash arkitekti 3 here radhazi?
    Kshtuqe hala ka mistere en Piramida.Ktu osht tema per Piramidat tek nenforumi Fenomene paranormale hyni e lexoni kret informacionet per ta se aty shkrun per njeriun qe u hi brenda piramides me ekipin e vet edhe qka ka pa aty,se qfare teknologjie kan pas en at koh qe osht per ne absurde.Pra ky njeri qe e ka shkru kit liber ka qen vete aty brenda me gjeth ekipin e vet madje ka edhe gjirime brenda.Kqyrni e quditi edhe vet se ka boll material brenda.
    Kshtuqe Misteri Vazhdon......

  26. #26
    Alųųne'in The'Dreams
    Antarėsuar nė
    Nov 2014
    Postime
    8,118
    Post Thanks / Like
    Blog Entries
    5
    Forca e Rrespektit
    418

    Titulli: Piramida e Keopsit

    Zbulohet misteri i Piramides se Keopsit
    Falė pėrmasave tė pabesueshme tė blloqeve shkėmbore, saktėsisė me tė cilėn janė vendosur, zgjidhjeve tė pabesueshme inxhinierike dhe lartėsisė sė strukturave, piramidat prej shekujsh kanė lėnė pa fjalė ekspertė, studiues e shkencėtarė. Aq madhėshtore janė kėto vepra tė dorės sė njeriut, sa mes dhjetėra teorive mbi realizimin e tyre ndeshen edhe ato sipas tė cilave janė ndėrtuar nga qenie tė ardhura prej shumė larg planetit tonė. Ndėr piramidat, mė e madhja dhe mė mbresėlėnėsja ėshtė ajo e Keopsit, e ndėrtuar 4 mijė e 5 qind vite mė parė, qė mat 250 metra gjerėsi dhe 136 lartėsi. Mė shumė se tė tjerat, mbase pėr shkak tė pėrmasave, ka fshehur brenda saj enigmėn pėr metodat qė janė pėrdorur pėr ta ndėrtuar.

    Teoria mė e pranueshme e shihte ndėrtimin e saj tė realizuar pėrmes njė skele tė jashtme, e cila zgjatej nė formė spiraleje, duke u ngjitur lart pėrgjatė gjithė gjatėsisė sė mureve. Spiralja ngushtohej me rritjen e lartėsisė sė piramidės, deri sa mbėrrinte nė kulmin e saj. Fakti ėshtė qė egjiptianėt nuk kanė lėnė asnjė lloj dokumentacioni mbi sistemet e ndėrtimit qė pėrdorėn pėr ta realizuar kėtė kryevepėr.

    Sipas arkitektit francez, Jean Pierre Houdin, i cili sapo e ka bėrė publike teorinė e tij nė Paris, egjiptianėt kishin arritur ta realizonin kėtė vepėr madhėshtore duke "pėrdorur njė skelė tė brendshme nė formė spiraleje, deri nė kulmin e strukturės" sė piramidės. Jean Pierre Houdin u mbėshtet pėr tė ngritur kėtė teori mbi njė seri studimesh tė hollėsishme tė kryera nga kolegu i tij, Gilles Dormion, tė cilat u krahasuan me tė gjitha parametrat e epokės: vegla prej bakri e guri (egjiptianėt nuk e njihnin hekurin), materiale tė pėrdorura (blloqe graniti tė mbėrritura nga Asiani, qė ndodhet 900 kilometra larg dhe blloqe gėlqerorė, e harta tė ndryshme).

    Pasi arriti tė bindte industrinė "Dassault Systemes", i cili ofroi asistencėn teknike, arkitekti francez, pas tetė vitesh studime tė detajuara, paraqiti teorinė e tij tė ilustruar, falė sistemeve tredimensionale industriale. Nė film, i cili prej dy ditėsh mund tė shihet nga kushdo nė internet, tentohet tė vėrtetohet se ndėrtimi i piramidės sė Keopsit zgjati jo mė shumė se 20 vjet, pra gjatė periudhės nė tė cilėn ky faraon mbretėroi (2538-2516).

    Duke shfrytėzuar nė favorin e tyre pjerrtėsinė e zonės ku u ndėrtua piramida, egjiptianėt (tė cilėt sipas Houdin janė edhe inxhinierėt e parė nė historinė e njerėzimit) fillimisht ndėrtuan njė skelė tė parė nga jashtė, e cila u pėrdor pėr ta ēuar piramidėn deri nė lartėsinė 43 metra. Mė pas u vazhdua me njė tjetėr skelė, e cila ngrihej pėrgjatė mureve deri nė kulmin e saj. Skela ishte e hapur te kėndet, nė mėnyrė qė tė mundėsohej rrotullimi i masave shkėmbore, qė transportoheshin deri lart. Kėto blloqe gjigante fillimisht transportoheshin me mjete lundruese nė ujėrat e Nilit, mė pas pėrdoreshin rula tė drunjtė, tė tėrhequr nga njerėz.

    Skela, e cila rrotullohej pėrreth strukturės nė kahun e kundėrt tė lėvizjes sė akrepave tė orės, ngrihej me njė kėnd 7 deri 8 pėr qind, gjė qė u jepte mundėsinė njerėzve tė transportonin pėrmes saj masat shkėmbore. Nė kėtė ēast skela e jashtme doli jashtė funksionit dhe u ēmontua.

    Paralelisht ecnin punimet pėr ndėrtimin e galerisė sė madhe, e dukshme edhe nė ditėt e sotme, e cila do tė pėrdorej mė pas pėr tė ndėrtuar dhomėn mortore tė faraonit mbi bazėn e piramidės. Nė kėmbė mbahej nga pesė struktura graniti, tė cilat u ngritėn pėrmes njė sistemi kundėrpeshash.

    Tė dhėnat e Jean Pierre Houdin u hodhėn nė njė kompjuter dhe "Dassault Systemes" krijoi njė model virtual pėr tė vėrtetuar teorinė e arkitektit pėrmes sistemeve kompjuterike tredimensionale. Pėr kėtė u nevojit rimodelimi i gjithė piramidės dhe integrimi i shumė parametrave: pėrmasat apo pesha e gurėve, forca ngritėse e tėrheqėse etj. Skuadra e vėnė nė dispozicion nga kompania "Dassault Systemes" punoi plot dy vjet mbi kėtė projekt. U pėrdor edhe mikrogėrmimi, njė teknikė qė zbulon ndryshimet e dendėsive tė materialeve, nga e njėjta kompani qė zbuloi edhe boshllėqet nė brendėsi tė piramidės.

    Jean Pierre Houdin ka ndėrmend qė shumė shpejt ta provojė edhe nė vend teorinė e tij, sigurisht pa pėrdorur mjete qė do ta dėmtonin strukturėn.

    Gazeta Shqip

  27. #27
    Alųųne'in The'Dreams
    Antarėsuar nė
    Nov 2014
    Postime
    8,118
    Post Thanks / Like
    Blog Entries
    5
    Forca e Rrespektit
    418

    Titulli: Piramida e Keopsit

    Sekretet e Piramides
    Sekretet E Piramides

    Tė gjithė kemi dėgjuar pėr piramidėn e famshme tė Keopsit, edhe pse deri sot dinim shumė pak gjėra pėr mėnyrėn se si u ndėrtua kjo mrekulli, sidomos kur bėhet fjalė pėr vitet 2700-3100 para Krishtit. E dimė se ėshtė mė e madhja nga tri piramidat kryesore nė luginėn e Gizės dhe nė tė njėjtėn kohė piramida mė e lartė nė mbarė botėn.


    Ajo u ndėrtua nga Faraoni Keops, ka njė lartėsi prej 136,86 metra, ndėrsa gjatėsia e ēdo brinje tė bazės ėshtė rreth 227 m. Piramida e famshme pėrbėhet nga 2500000 blloqe me masė nga 2 deri nė 5 tonė secila.


    Pesha e saj mendohet se i afrohet 6000000 tonelatave, ndėrsa blloqet formojnė 203 shkallė, me lartėsi mesatare prej 1 metri.


    Nga analizat e ndryshme qė janė bėrė, ėshtė pėrcaktuar se meridiani qė kalonte nga maja e piramidės, ndante nė dy pjesė tė barabarta deltėn e lumit Nil dhe pėrputhej me drejtimin veri-jug, ndėrsa lėvizjet e hijes sė piramidės shėnonin orėt e ditės dhe jepnin dhe datat e sakta tė ekuinokseve dhe solsticeve.


    Duke shumėzuar me njė miliard lartėsinė qė do tė kishte piramida, nėse faqet e saj do tė ishin zgjatur deri nė majėn e saj, do tė kemi 148208000 km, numėr qė ėshtė afėrsisht i barabartė me largėsinė nė kilometra nga Toka deri nė Diell.


    Por, siē e thamė mė lart, pavarėsisht gjėrave qė dimė me saktėsi, ajo qė nuk njohim ėshtė mėnyra se si ėshtė ndėrtuar.


    Pėr kėtė arsye, pyetja se si u realizua njė strukturė kaq madhėshtore nė njė mėnyrė kaq tė saktė, me njė teknologji primitive qė bazohej vetėm te kavot dhe forca e krahut ėshtė tėrėsisht e drejtė.


    Si u ndėrtua dhoma e Faraonit me blloqe gjigante graniti, ku secila prej tyre peshon 60 tonė? Por, edhe pse me kalimin e viteve janė hedhur shumė hipoteza, asnjėra prej tyre nuk ka rezultuar bindėse, ndoshta kjo edhe pėr faktin se egjiptianėt nuk kanė lėnė asnjė gjurmė pėr mėnyrat qė pėrdorėn pėr ndėrtimin e saj.


    Megjithatė, sot arkitekti francez, Zhan-Pier Houdin, propozon njė zgjidhje. Sipas tij, pjesa mė e madhe e piramidės ėshtė ndėrtuar nga brenda falė njė skele nė formė spiraleje deri nė kulmin e strukturės sė piramidės. Falė kėsaj mėnyre, ata arritėn tė ndėrtonin edhe dhomėn e Faraonit. Ja se si:



    Modeli virtual

    Fillimisht u ndėrtua nė kompjuter i gjithė "monumenti", ku pėrfshiheshin jo vetėm pėrmasat e tij gjeometrike, por edhe llojet e materialeve, madje dhe pesha e forca e njerėzve qė punuan aty, duke krijuar kėshtu pėr herė tė parė njė imitim tredimensional tė kantierit tė vitit 2500 para Krishtit.


    Fėrkimi, rezistenca e kavove e litarėve tė ndėrtuar me materialet e asaj kohe, temperatura, ēdo element u fut nė llogaritjet e hartuesit.


    Falė arkeologjisė dimė pėrmasat, materialet e pėrdorura, kohėzgjatjen e punimeve dhe numrin e punėtorėve (rreth 4-5 mijė tė tillė).


    "Hodui ka rindėrtuar punėn e bėrė nga punėtorėt nė kompjuter sipas hipotezave, qė nė pjesėn mė tė madhe njihen", shpjegon Alesandro Rokati, dekan i egjiptologjisė nė Universitetin e Torinos nė Itali.


    Megjithatė, Houdin ka kėrkuar tė vėrtetojė nė kompjuter hipotezat e ndryshme rreth ndėrtimit tė saj. Sipas tij, e gjithė kjo "mrekulli" ėshtė ndėrtuar nė tri faza, ndėrsa i gjithė ndėrtimi ka zgjatur 21 vjet.



    Tri fazat e famshme

    E para nis nga viti 1-14, qė korrespondon edhe me fillimin e punimeve. Duke shfrytėzuar edhe pjerrėsinė natyrale tė luginės sė Gizės, fillimisht ndėrtuan njė skelė tė jashtme me njė pjerrėsi rreth 7%, e mjaftueshme pėr ndėrtimin e piramidės deri nė lartėsinė 43 metra. Kjo skelė bėri tė mundur qė tė ndėrtohej mė shumė se 70% e gjithė piramidės.


    Faza e dytė pėrkon me vitet 14-15, vite kur u ndėrtua edhe dhoma e Faraonit. Pėr t‘u ndėrtuar ishte e nevojshme qė tė pėrdoreshin blloqe graniti, pothuajse 10 herė mė tė rėndė se ato qė janė pėrdorur pėr ndėrtimin e piramidave.


    Nė tė njėjtėn kohė punohej edhe pėr ndėrtimin e galerisė sė madhe, qė do tė pėrdorej pėr tė ndėrtuar dhomėn mortore tė Faraonit mbi bazėn e piramidės.


    "Prej vitesh e dimė qė galeria e madhe nuk mund tė kishte vetėm njė funksion dekorativ, edhe pse nuk ėshtė treguar kurrė pėrdorimi i saktė i saj", shpjegon Rokati.


    Vitet 15-21: Skela e brendshme. Nė kėtė pikė piramida mund tė dukej se ishte drejt pėrfundimit. Nė katin qė i korrespondonte me ēatinė e dhomės sė Faraonit, u bė i mundur ndėrtimi i njė skele tė brendshme, qė shkonte pėrgjatė mureve, deri nė kulmin e piramidės.


    Ajo ishte e hapur te kėndet, gjė qė lejonte rrotullimin e masave shkėmbore, qė punėtorėve u duhej tė transportonin deri nė majė. Ajo mbahej nga pesė struktura graniti, qė u ngritėn pėrmes njė sistemi kundėrpeshash.


    Ndėrkaq, njė tjetėr skelė mė e vogėl i lejonte skuadrės qė tė punonte nė ēdo cep, tė mos pengonte punėn e punėtorėve tė tjerė.


    Njė sistem perfekt qė lejonte tė punohej me siguri, por dhe nė kushte tė pėrshtatshme (edhe nė hije), pasi temperaturat jashtė shkonin rreth 40 gradė.


    Rrotullimi i blloqeve ishte i nevojshėm nė ēdo cep tė piramidės dhe bėhej i mundur pėrmes njė argani qė kontrollohej nga njė numėr i vogėl punėtorėsh. "Edhe skela e brendshme ėshtė njė hipotezė e besueshme, por pėr tė qenė i sigurt duhen ēmontuar piramidat", komenton Rokati.

    Faza finale

    Pjesa e majės pėrfaqėson ende njė tjetėr mister. Tė gjithė mendojnė se ėshtė bėrė e fundit, por nė tė vėrtetė nuk ka ndodhur kėshtu.


    Madhėsia e saj sa 6-7 blloqe betoni dhe forma e saj njėsoj si ajo e njė piramide nė miniaturė, nuk lejonte qė tė manovroje lehtė.


    Sipas Houdin, maja u vendos nė qendėr tė kantierit, pas pėrfundimit tė dhomės sė Faraonit dhe u bė e mundur me sistemin e rrotullimit tė kavove. Nė praktikė, njė grup i vogėl punėtorėsh i lidhte blloqet nė cep me litarė dhe i rrotullonin.


    Llogaritjet nė kompjuter treguan se litarėt nė atė kohė ishin nė gjendje tė duronin rrotullimin e nevojshėm pa u kėputur.


    Sot, pamja e piramidave qė ka humbur disa dhjetėra metra lartėsi, pėr shkak tė erozionit (nė fillim ishte 146 metra e gjatė) ėshtė shumė ndryshe nga ajo qė duhej tė ishte nė vitet e mbretėrimit tė Keopsit.


    Nga brenda ajo ishte e veshur tėrėsisht nga blloqe gėlqerorė mė tė vegjėl dhe tė ngjashėm me ata qė edhe sot shihen nė majėn e piramidave tė Kefrenit, pak metra larg saj. Por ku pėrfunduan kėto piramida?


    Nuk janė prishur, por janė "pushtuar" pėr tė realizuar ndėrtime tė tjera, fshatra dhe shtėpi. Edhe brenda piramidat janė plaēkitur.


    Megjithatė, varret brenda tyre nuk janė dėmtuar. Njė tjetėr mister nė lidhje me kėto piramida ėshtė ai i ndėrtimit tė varreve, edhe pse nė kohėn e Herodotit tė Hilakarnasit (482-425 para Krishtit) nuk flitej ende pėr to.


    Pikėrisht Herodoti, nė njė nga librat e tij tė asaj kohe, pėrshkruan vetėm mėnyrat dhe kohėt e ndėrtimit tė piramidės sė Keopsit.


    Megjithatė, besueshmėria e pohimeve tė tij ėshtė subjekt i shumė kritikave. Herodoti flet pėr pėrdorimin e njė skele tė madhe tė jashtme, qė, sipas llogaritjeve tė bėra nga Houdin, duhet tė ketė qenė e gjatė 3.3 kilometra pėr tė pasur njė pjerrėsi tė shfrytėzueshme nė njė largėsi kaq tė madhe.


    Pėr mė tepėr, Herodoti tregon fakte qė ka zbuluar nga vitet 449 deri nė 430 para Krishtit, gjatė qėndrimit tė tij nė Egjipt, kur mori lajmet nga njė prift mbi ndėrtimin e piramidės rreth 2 mijė vjet pas ngjarjes.

    Asnjė gjurmė

    Nga ana tjetėr, pjesa mė e madhe mbi misterin e simbolit tė Egjiptit i detyrohet mungesės sė plotė tė informacioneve historike mbi metodat e ndėrtimit: dokumenti mė i vjetėr qė flet pėr varrin e Keopsit ėshtė i ashtuquajtur "papirusi Westcar" (qė e mori emrin nga njė udhėtare angleze qė e kishte blerė) nė vitin 1600 para Krishtit, 900 vjet mė parė se piramidat.


    Pas Herodotit, tė tjerė kanė folur pėr skelat e mėdha tė piramidave, por, nė fakt, asnjėri prej tyre nuk kishte mundur kurrė tė eksperimentonte funksionin dhe mėnyrėn se si ishin ndėrtuar.


    Puna e Houdin, qė pati edhe bekimin e egjiptianit tė njohur Zahi Hawass, do tė shpjegonte edhe enigmat e mbetura tė pazgjidhura pėr shekuj.


    Veēanėrisht, ishte e ēuditshme prania e kanaleve nė "galerinė madhe", pėrveē mungesės sė shkrimeve dhe dekoracioneve nė mure: pėr shekuj ishte njė mister i pazbuluar, pavarėsisht dimensioneve tė pashpjegueshme tė korridoreve nė brendėsi tė tij, qė ishin tė gjatė rreth dhjetė metra.

  28. #28
    Alųųne'in The'Dreams
    Antarėsuar nė
    Nov 2014
    Postime
    8,118
    Post Thanks / Like
    Blog Entries
    5
    Forca e Rrespektit
    418

    Titulli: Piramida e Keopsit

    DYZET SHEKUJ VIGJILOJNĖ MBI MBRETĖRINĖ E GURĖZUAR TĖ FARAONĖVE



    Nė majin e but tė vitit 1879, kur “korzikani i krisur”, Napoeloni, me 328 anije dhe 38000 ushtarė mė tė mirė, u derdh nga limani Tulon (duke mbushur detin azur) nė drejtim tė Egjiptit dhe kur arriti nė brigjet enigmatike tė Egjiptit madhėshtor, u tha me tė drejtė ushtarėve: “Ushtarė, kujdes! Dyzet shekuj shikojnė nga lart mbi ju!”



    Nė majin e but tė vitit 1879, kur “korzikani i krisur”, Napoeloni, me 328 anije dhe 38000 ushtarė mė tė mirė, u derdh nga limani Tulon (duke mbushur detin azur) nė drejtim tė Egjiptit dhe kur arriti nė brigjet enigmatike tė Egjiptit madhėshtor, u tha me tė drejtė ushtarėve: “Ushtarė, kujdes! Dyzet shekuj shikojnė nga lart mbi ju!”

    Vėrtet sot, nėse njeriu do tė merret me ēuditė mė karakteristike tė botės sonė, pothuaj ėshtė e pamundshme qė ta bind veten tė zgjedh diēka tjetėr e t’i mėnjanojė piramidat e famshme tė Gizesė sė Egjiptit, padyshim ndėrtesat me misterioze tė kohės sė lashtė.

    Pėr to flet edhe babai i historisė, Heroditi, i cili 450 vjet p.e.r. bėri njė udhėtim nė Egjiptin e lashtė dhe vizitoi mbretėrinė e vdekur, por tė gurėzuar tė faraonėve. Pėr to flasin e shkruajnė qindra e mijėra hulumtues, shkencėtarė, gazetarė e njerėz tė tjerė ankande botės. E u ndėrtuan para 4500 vjetėsh, diku rreth viteve 2650 dhe 2550 p.e.r. Pra, 45 shekuj mė parė u ndėrtuan te Gizeja e Egjiptit tri piramidat e mėdha: e Keopsit, e Kefrenit dhe e Mikerinit - piramidat e tre mbretėrve nga dinastia e katėrt, pėr tė cilėt nuk dihet shumėēka, por se janė ndėrtuesit e piramidave. Dhe, nga atėherė e gjerė mė sot, thuaja nė kontinuitet, njė vel misterioz i mbėshtjell kėto ndėrtesa grandioze.

    Vetė arsyeja e ndėrtimit tė tyre ėshtė njė enigmė nė vete pėr historinė e kohės sė re. Enigma qė imponohet fill pas kėsaj ėshtė mėnyra e ndėrtimit tė tyre, aq mė tepėr kur tė kihet parasysh se nė muret e tyre madhėshtore ndodhen gurė qė peshojnė edhe nga disa tonelate. Madje, supozohet se kėta gurė janė sjellė nga malet e largėta tė Libisė. Por misteriozitetin e tyre e bėjnė mė misterioz sidomos fenomenet e ndryshme, tė pashpjegueshme, qė ndodhin me hulumtuesė e shkencėtarė tė ndryshėm, tė cilėt me ngulmim dėshirojnė t’i zbulojnė fshehtėsitė e tyre. Ta zėmė, nė disa raste ėshtė bėrė zhdukja e tyre “pa shenjė e dok”, (si, p.sh.: herėn e fundit, mė 1988, kur u zhdukėn nė piramidėn e Keposit hulumtuesit amerikanė Vili Q. dhe Skot S., fenomen qė pėrshkruhet nė librin, “Ē’fshehin piramidat egjiptiane”). Mandej, shumė prej hulumtuesve kėmbėngulės janė sėmurė me kohė nga sėmundje tė pashpjegueshme. Sakaq, sot, nė botė pėrhapen teza se edhe virusi misterioz i AIDS-it ėshtė mallkim i fjetur nė sarkofagun e faraonit tė famshėm Tutankamonit; dhe sipas kėsaj teorie, virusi u gjet nė liri mė 1922, kur u zbulua varri i faraonit tė famshėm, kurse u pėrhap nė Amerikė nė vitet e shtatėdhjeta tė kėtij shekulli kur u hapa atje ekspozita me objekte nga varrezat e kėtij faraoni.

    Piramida e madhe (e Keopsit) ėshtė mė e bukura nga gjithsej tetėdhjetė piramidat, sa dikur ishin tė ndėrtuara nė Egjipt, e nga tė cilat sot ruhen vetėm tridhjetė. Pėrpos nga madhėsia, ajo ėshtė e veēantė edhe pėr shumėēka tjetėr. Para sė gjithash, ndėrtimi i njė ndėrtese tė tillė gjigante, para katėr mijė vjetėsh, pothuaj as qė mund tė merret me mend. Sa pėr ilustrim, tė theksojmė se prej saj do tė mund tė ndėrtohej njė mur i lartė 1 m, i gjerė 30 cm, kurse i gjatė 8480 km. Apo tė gjitha katedralet dhe kishat, tė cilat janė ndėrtuar nė Angli nga koha e Krishtit e kėndej, do tė mund tė rindėrtoheshin nga materiali i kėsaj piramide. Vlerėsohet se pėrmban 2.400.000 blloqe gurėsh, tė rėndė nga 2.5 deri nė 70 tonelata. Sakaq, krejt kėta gurė supozohet se janė bartur nga largėsia prej 800 km. Prandaj, ne sot akoma nuk dimė se si ka mundur tė ngritėt njė arkitekturė e tillė e pėrsosur. Pėr ndėrtimin e saj, padyshim, kanė qenė tė nevojshme shumė vite punė tė mundimshme, qindėramijėra njerėz, si dhe mjaftė njohės tė mirė tė mjeshtėrisė sė ndėrtimit dhe tė karakteristikave tė konfiguracionit.

    Kush ka mundur tė organizojė njė projekt tė tillė? Si janė ushqyer njerėzit, duke marr parasysh se i tėrė projekti ėshtė realizuar nė shkretėtirėn e pafund? Si ia kanė arritur qė aq bukur t’i latojnė gurėt dhe t’i palojnė ata, sa as copa mė e hollė e letrės nuk mund tė futet midis tyre? Dhe, kėshtu pyetjet edhe mė tej rrjedhin.

    Asgjė, sa i pėrket piramidės sė madhe, nuk ėshtė e rastit. Pozita e saj ėshtė saktė nė qendrėn e masės tokėsore. Boshti veri - jug, i cili ėshtė 31o 9’ nė lindje tė Graniēit, ėshtė meridiani mė i gjatė tokėsor; kurse boshti lindje - perėndim, 29o e 58’ e 51’ kah veriu - ėshtė paralelja mė e gjatė tokėsore. Pesha e piramidė sė madhe ėshtė 1020 e peshės sė Tokės dhe na e mundėson ta llogarisim largėsinė e Tokės nga Dielli. Sipas piramidės, kjo largėsi pėrfshinė 93 milion milje, qė nė krahasim me matjet shkencore qė llogarisin largėsinė tėrėsore prej 92.900.000 milje, ėshtė pothuajse e saktė.

    Po e pėrfundoj me fjalėn e urtė arabe, qė thotė: “koha u bėnė ballė tė gjithave, kurse piramidat i bėjnė ballė kohės”. Vėrtetė, njė pėrballim i pėrcjellė me enigma tė pafundme qė, herė pas here, lajmėrohen nga errėsira e sė panjohurės dhe presin reflektorėt e diturisė qė t’i shndrisin.

    Pra, dyzet shekuj vigjilojnė nga lartė mbi mbretėrinė e gurėzuar tė faraonėve tė Egjiptit, njė nga ēudit mė karakteristike, mė madhėshtore por edhe mė enigmatike tė botės sonė.

Informacionet e Temes

Vizitoret qe po Shikojne Kete Teme

Momentalisht aty jane 1 vizitor duke lexuar kete teme. (0 anetare dhe 1 vizitore)

Tema te Ngjashme

  1. Piramida misterioze e fundosur e Japonise
    Nga Tuana ne forum Enigma dhe mistere
    Pergjigje: 2
    Postimi i Fundit: 07-01-2014, 19:56
  2. Tė prishet apo jo piramida nė Tiranė?!
    Nga My Self ne forum Analizė-Opinion
    Pergjigje: 1
    Postimi i Fundit: 20-02-2013, 16:47
  3. Piramida e parė dhe mė e madhe nė botė ishte ilire?
    Nga Ylli-1 ne forum Arkeologji dhe antropologji
    Pergjigje: 1
    Postimi i Fundit: 27-12-2012, 15:02
  4. Piramida e Ushqimit
    Nga dr.Dugi ne forum Keshilla Mjeksore
    Pergjigje: 3
    Postimi i Fundit: 13-01-2012, 04:56
  5. Britanikėt zbulojnė sekretin e piramidės sė Keopsit !
    Nga ReNdEx ne forum Arkeologji dhe antropologji
    Pergjigje: 2
    Postimi i Fundit: 16-12-2011, 18:44

Leja e Postimit

  • Ju nuk mund te postoni tema te reja
  • Ju nuk mund tju postoni pergjigje
  • Ju nuk mund te postoni bashkangjitje
  • Ju nuk mund te ndryshoni postimet tuaj
  •