Duke shikuar rezultatet 1 ne 3 nga 3

Teme: Aristoteli - Filozofia politike e tij

  1. #1
    VIP Avatari i Jeta
    Antarėsuar nė
    Jul 2008
    Vendodhja
    Shqiperi ETNIKE!
    Mosha
    31
    Postime
    1,186
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    100

    Default Aristoteli - Filozofia politike e tij

    Aristoteli - Filozofia politike e tij

    Aristoteli lindi nė vitin 384 nė Stagira, nė Gadishullin Trak tė Kalkides. Rjedh nga njė familje e arsimuar, nė tė cilėn tradicionalisht kultivoheshin shkencat natyrore dhe mjekėsia. Nė moshėn 17 vjeēare u regjistrua nė Akademinė e Platonit, ku qėndroi rreth 20 vjet. Nė vitin 342, u ftua nga mbreti Filip i Maqedonisė pėr tė qenė mėsues i princit trashėgimtar, Aleksandrit. Pas kurorėzimit tė Aleksandrit pėr mbret, Aristoteli u kthye pėrsėri nė Athinė ku themeloi Universitetin- Lykeion. Vdiq nė vitin 321. Enciklopedisti Aristoteli shkroi jashtėzakonisht shumė. Mirėpo veprat e tij pėsuan fat tė rėndė dhe ajo qė mbijetoi odisenė e shumė shekujve, ėshtė njė pjesė e vogėl e trashėgimit tė tij: ne kemi 146 libra tė ndryshme tė studimeve tė tij, kurse kishte sė paku 400. Jetoi gjithsej 63 vjet, kohė kjo relativisht e shkurtėr pėr kėto vepra kolosale qė ia la trashėgimi njerėzimit. Veprat kryesore janė: Metafizika, Kushtetuta e Athinės, Politika, Etika e Nikomahut, Mbi qiellin, Mbi shpirtin, Organoni etj.
    Krijimtaria e tij, pos nė filozofi shtrihet nė politikė, etikė, estetikė, logjikė, astronomi, biologji, psikologji etj. Nė mėnyrė tė veēantė, Aristoteli u morr me studimin e ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me metafizikėn (tė ashtuquajturėn “filozofia e parė”), tė cilėn ai e cilėsoi si shkencė hyjnore dhe mė e lartė, e cila pėr objekt studimi kishte qenien dhe tė vėrtetėn nė pėrgjithėsi.
    Fillimin e lėvizjes sė gjėrave nė botė, Aristoteli e lidh me “lėvizėsin e parė” i cili ishte i palėvizshėm, sepse po tė lėvizte, ajo duhej tė lėvizte nga njė lėvizės paraprak e kėshtu deri nė pakufi. Pėr ta ndėrprerė kėtė lėvizje tė pakufishme ose kėtė varg shkaqesh tė lėvizjeve tė pakufishme, Aristoteli vendosi ta imagjinojė “lėvizėsin e parė” tė palėvizshėm, tė cilin e njejtėsoi si Zot. Nė kėtė mėnyrė, metafizika e Aristotelit shpeshherė kuptohej si teologji.
    Pėr materien, Aristoteli thot se ėshtė njė lėndė e patrajtė, e rastėsishme dhe kontradiktore, ajo ėshtė njė mundėsi. Forma ėshtė ajo qė vepron mbi materien dhe nė kėtė mėnyrė, kėtė mundėsi e shėndrron nė vėrtetėsi.
    Aristoteli konsideron se logjika nuk ėshtė disiplinė filozofike, por mjet qė ndihmon nė studimin e filozofisė (organon). Tiparet kryesore tė kėtij mjeti, sipas Aristotelit janė objektivizmi dhe formalizmi. Bazat e logjikės formale tė Aristotelit: nocioni, gjykimi, silogjizmat; janė tė pandryshuara nė librat bashkėkohor tė logjikės.
    Veē tjerash, Aristoteli i kushtoi rėndėsi tė veēantė edhe etikės, si disiplinė filozofike qė merret me studimin e moralit, etikės, tė mirės etj. Etika e Aristotelit ėshtė e lidhur me politikėn, pse jo, ajo edhe i shėrben politikės. Aristoteli shprehet se pėr tė patur shtet tė denjė, qytetarėt e atij shteti duhet tė jenė tė moralshėm.
    Nė kėtė mėnyrė, Aristoteli i kontribuoi shkencės dhe filozofisė nė pėrgjithėsi e nė mėnyrė tė veēantė filozofisė politike.



    Filozofia politike e Aristotelit

    “Ai qė nuk mund tė jetojė nė bashkėsi ose ai qė nuk ka nevojė pėr askend, sepse ėshtė i vetėmjaftueshėm, nuk ėshtė pjesė e shtetit, dhe, si i tillė, ėshtė ose egėrsirė, ose perėndi.”
    Aristoteli


    Aristoteli, Sokrati e Platoni ishin pėrfaqėsuesit mė tė denjė tė mendimit filozofik dhe politik tė Greqisė antike, ndikimi i tė cilėve ishte i theksuar si nė teologji, politikė dhe mendimin filozofik tė kohėve qė pasuan qė nga mesjeta e hershme e deri nė bashkėkohėsi.
    Aristoteli ėshtė njėri ndėr teoricienėt e parė dhe mė tė njohur tė shoqėrisė, tė shtetit dhe tė politikės nė pėrgjithėsi. Veprat e tij, veēanėrisht “Politika” dhe “Kushtetuta e Athinės” janė tejet tė rėndėsishme pėr teorinė e shtetit dhe politikės dhe si tė tilla, nuk mund tė mos pėrfillen, sa herė qė bėhet fjalė pėr shtetin dhe politikėn.
    Aristoteli, pikėpamjet e tij politike dhe meditimet pėr shtetin i filloi nga analiza e rolit tė familjes bazė, duke i sistemuar edhe tė gjitha strukturat tjera qė e sajojnė natyrshėm godinėn shtetėrore.
    Vetėm njerėzit, nė mėnyrė tė natyrshme mes vete hyjnė nė raporte politike dhe merren me politikė si qenia politike. Krijesat ndėr ta, qė janė kafshėt dhe mbi ta qė janė zotėrat, nuk merren me politikė. Nėse njerėzit hyjnė nė raporte politike pėr t’i harmonizuar interesat e tyre qė nga familja dhe se kjo ėshtė njė e mirė pėr tė gjithė, atėherė edhe organizimi i shtetit duhet tė bėhet mbi kėtė bazė si e mirė e tė gjithė qytetarėve.
    Nė krahasim me punėn e tij nė fushėn e etikes, e cila i adresohet individit, nė vepren e tij “Politika” –Aristoteli i adresohet qytetit. Koncepti i Aristotelit pėr qytetin ėshtė organik dhe ai konsiderohet ndėr tė parėt qė e pėrkufizon qytetin nė kėtė mėnyrė.
    Aristoteli konsideronte se qyteti ėshtė njė komunitet natyral. Pėr mė tepėr, ai e konsideronte qytetin si primar pėrkrah familjes e cila ishte primare pėrkrah individit.
    Aristoteli i referohej politikės mė shumė si organizėm se sa si makinė si dhe si grup i pjesėve ku asnjėra pjesė nuk mund tė egzistoj pa tjetėrėn. Duhet theksuar qė pėrkufizimi modern i tė kuptuarit tė komunitetit politik ėshtė ai i shtetit. Sidoqoftė, shteti ishte i huaj pėr Aristotelin. Ai iu referohej komuniteteve politike mė fjalėn “qytet”. Aristoteli e kuptonte qytetin si “partneritet” politik dhe jo si komunitet politik siē e konsideronte Niccolo Machiavelli.
    Rrjedhimisht, qyteti ėshtė krijuar jo pėr tė mėnjanuar padrejtėsinė apo stabilitetin ekonomik, por mė tepėr pėr tė jetuar njė jetė tė mirė: “Partneriteti politik duhet tė shihet si ekzistim pėr shkak tė aktiviteteve tė moralshme e jo si shkak i tė jetuarit sė bashku”. Kjo mund tė nxirret nga teoria e kontratės sociale ku individėt e lėnė gjendjen natyrore pėr shkak tė “frikės nga vdekja e dhunshme” apo “pakėnaqėsitė e saj”.
    I ndikuar nga pikėpamjet idealiste tė Platonit, Aristoteli pohon se pozitėn e ēdo individi nė shoqėri e ka caktuar natyra me pėrkufizimet dhe virtytet qė i ka dhuruar ēdo
    individi. Kjo, njėkohėsisht ishte bazė teorike edhe pėr ruajtjen e sistemit skllavopronar si sistem i ngritur mbi bazėn e dallimeve natyrore tė njerėzve.
    Por, idealizmi i Aristotelit dallon nga ai i Platonit, i cili lindjen e shtetit e mbėshtet apriori nė idenė nga e cila materializohet shteti, ndėrsa Aristoteli, sajimin e shtetit e shpjegon pėrmes faktorėve empirik qė nga familja, fshati e polisi, tė motivuar nga interesi pėr njė jetė mė tė mirė.
    Shteti, sipas Aristotelit ėshtė njė bashkim dhe ēdo bashkim ka qėllimet pėr diēka mė tė mirė. Bashkimet e tilla qėllimmira janė bashkime politike.
    Pasi pėrcakton nocionin e shtetit, nė veprėn e tij POLITIKA, Sokrati i sistemon shtresat qė e pėrbėjnė fenomenin shtet duke filluar nga bashkimi i burrit dhe gruas, qė sigurojnė trashėgiminė. Pasojnė bashkimet e atyre qė me inteligjencėn e vet, natyrshėm i marrin pėrgjegjėsitė pėr drejtimin e punėve tė shtetit. Rojtarėt (ushtarėt) janė shtresa pasuese tė cilėt kanė mė shumė forcė por me mė pak inteligjencė.
    Aristoteli bėn dallimin nė mes njerėzve me mendje tė ndritur dhe tė atyre qė kuptojnė, por nuk kanė aftėsi pėr mendime tė pavarura. Mbi kėtė fakt, ai bėn klasifikimin e atyre qė natyrshėm iu takon roli qė tė drejtojnė shtetin, ndėrsa tė dytėt si barbarė, natyrshėm iu takon pozita skllave nė shėrbim tė tė parėve.
    Njė shumicė familje fshatare, bėjnė bashkėsinė e fshatit, e cila u ndihmon qė t’i zgjidhin problemet lokale, ndėrsa shteti ose Polisi-shtet, ėshtė bashkim mė i lartė (mė kompleks). Shteti ka resurse natyrore, fizike, kulturore dhe institucionale pėr zhvillimin e tė gjitha mundėsive njerėzore.
    Nė vazhdim tė zbėrthimit tė nocionit SHTET, Aristoteli pėrshkruan detyrat dhe shėrbimet qė duhet tė ushtrohen pėr tė pasur njė shtet funksional. Kėshtu fshatarėt duhet tė prodhojnė ushqim, artizanėt pėr shėrbime tė ndryshme dhe prodhimin e mjeteve teknike etj., forcat e armatosura pėr mbrojtje nga lufta, njerėz me prona nga tė cilėt shteti vjel tė ardhura pėr funksionim dhe mbrojtje, priftėrinjtė pėr shėrbime ndaj perendive dhe nė fund organet e drejtėsisė.
    Aristoteli, theks tė veēantė i vė domosdoshmėrisė sė shoqėrorizimit tė individit, ngase njeriu nuk mund tė ekzistojė i ndarė nga shoqėria, sepse njeriu ėshtė qenie zoopolitike (kafshė politike).
    Shteti, sipas sistemit natyror qendron mbi individin dhe familjen, sepse tėrėsia gjithmonė ėshtė mbi pjesėn. Aristoteli, e krahason shtetin me trupin e njeriut. Konkretisht Aristoteli nė veprėn e tij “Politika”, lidhur me kėtė thotė “Shteti sipas natyrės sė vet ėshtė mbi familjen dhe secilin veē e veē, sepse tėrėsia ėshtė medoemos mė e rėndėsishme se pjesėt. Nėse rrėnohet tėrėsia, atėherė nuk ekziston as kėmba, as dora, por ekziston vetėm i njėjti emėrtim i cili mund tė aplikohet edhe kur ėshtė fjala pėr dorėn prej gurit; sepse dora e veēuar nga trupi do jetė e ngjashme me atė prej gurit.” Nėqoftėse nga trupi i njeriut veēojmė pjesė vitale, trupi nuk mund tė funksionojė. Atėherė, lind pyetja “Po si qėndron tėrėsia pa pjesėt pėrbėrėse tė saj?” Teorikisht edhe mund te njejtėsohet shteti (funksionimi i tij) me trupin e njeriut, mirėpo realisht shteti (si tėrėsi, pėr dallim nga trupi), mund tė funksionojė, pa ēka po i munguan pjesėt, nuk mund tė realizohet nė plotėsinė e tij.
    Aristoteli bėn shkallėzimin e njerėzve nė bazė tė aftėsive dhe fisnikėrisė sė tyre, pėr t’u marrė me punėt e shtetit.



    FORMAT E QEVERISJES SĖ SHTETIT

    Aristoteli ėshtė njė ndėr mendjet mė tė ndritura tė filozofisė politikė tė kohės antike. Format e qeverisjes sė shtetit tė anticipuara nga ai, qysh para 25 shekujsh, janė materializuar gjatė tėrė rrjedhės historike me mė pak ose mė shumė ndryshime, plotėsime apo korrigjime.
    Nė analizėn e tij mbi format e qeverisjes sė shtetit mė shkoqitur flet pėr monarkinė, oligarkinė dhe demokracinė. Monarkinė e cilėson si sundim tė njė individi, e cila mund tė shėndrrohet edhe nė tirani (tiranidi- siē e quan Aristoteli). Oligarkia ėshtė sundim i njė grupi tė tė pasurve, ndėrsa demokracia- si sundim i shumicės sė tė varfėrve (demos-popull, kratia-sundim). Nė analizėn e tij, Aristoteli i vė nė pah anėt pozitive dhe negative tė ēdonjėrės nga kėto forma tė qeverisjes.
    Shteti, sipas Aristotelit duhet tė jetė nė raport tė natyrshėm me qytetarėt, si i vjetri ndaj tė riut, ose si prindi ndaj fėmijės.
    Aristoteli pyet: A posedon skllavi edhe ndonjė virtyt pos aftėsisė qė tė jetė vegėl e qytetarit tė lirė? Ai thot se ekzistojnė mendime pro dhe kundėr dhe pėrgjigjet po ose jo, i kanė vėshtirėsitė e veta. Aristoteli pohon se ka mundėsi qė edhe skllavi tė posedojė kėto virtyte duke qenė se edhe ai ėshtė njeri dhe e posedon arsyen. Me kėtė qėndrim ai bie nė kundėrshtim me teorine e tij me tė cilėn e mbron sistemin skllavopronar si sistem natyrshėm i pėrcaktuar (apriori). Ai, njėkohėsisht pohon se shteti domosdoshmėrisht duhet tė jetė i ndarė nė klasa.
    Ligjvėnėsit, thot Aristoteli, duhet tė bijnė ligje nė funksion tė edukimit tė qytetarėve. Nė veēanti flet pėr obligimet e shtetit pėr edukimin e rinisė. Nėse shteti nuk e pėrmbush kėtė obligmin, ai pėson dėme, ngase ēdo rregullimi shtetėror i nevojitet edukim i posaqėm. Kėshtu edukimi moral demokratik e ruan demokracinė, ai oligarkik-oligarkinė. Pra, morali mė i mirė gjithmonė gjeneron rregullimin shtetėror mė tė mirė. Edukim tė mirė duhet konsideruar ēdo aktivitet qė trupin, shpirtin e lirė tė njeriut, e bėn tė aftė pėr zbatimin e virtytit dhe pėr tė vepruar nė pajtim me virtytin.
    Sipas Aristotelit, njė shtet i qėndrueshėm ėshtė atėherė kur “sasia” dhe “cilėsia” sillen nė drejtėpeshim. Me “kuantitet” (sasi), Aristoteli kupton “atė qė pjesėrisht ėshtė e diskontinuar, kurse pjesėrisht e kontinuar dhe pėrbėhet ose nga pjesėt qė mes vete kanė njė pozitė ose nga pjesėt qė nuk kanė pozitė.” Ndėrsa, “kualitet” (cilėsi), Aristoteli quan “atė pėr shkak tė tė cilit pėr diēka thuhet se ėshtė e tillė dhe e tillė. Cilėsia nga gjendja dallohet me faktin se ėshtė shumė mė permanente dhe e qėndrueshme. Tė tilla janė dituritė dhe virtytet”. Mė saktėsisht, me kualitet kuptojmė lirinė, arsimin, inteligjencėn, pasurinė e vlera tjera, ndėrsa me kuantitet, Aristoteli na lė tė kuptojmė tė gjitha ato epėrsi numerike qė nuk kanė tė kundėrt.
    Pushteti shtetėror ėshtė i mirė kur e ka parasysh tė mirėn e tėrė bashkėsisė, ndėrsa pushteti i keq vepron vetėm nė interes tė vetin. Ndaj, pushtetin duhet ta udhėheqin personat e ndershėm, tė moralshėm dhe mė tė aftėt.
    Aristoteli, konsideron se ekzistojnė tri lloje tė rregullimit tė mirė tė shtetit: monarkia, aristokracia dhe shteti kushtetues. Paralel me shembujt pėr shtetet e mira, ai numėron edhe tri forma shtetėrore qė i konsideron tė kėqija: tiranida, oligarkia dhe demokracia.

    Monarkia Aristokracia Shteti kushtetues
    Tiranida Oligarkia Demokracia

    Aristoteli thekson se ekzistojnė edhe forma tjera tė pėrziera, por asnjėrės formė tė rregullimit shtetėror nuk i jep pėrparėsi absolute. Sipas mendimit tė tij e qė pajtohet me teorinė e mesit tė artė, njė pushtet i matur duhet tė realizohet pėrmes virtyteve. Aristoteli i jep pėrparėsi demokracisė, duke e arsyetuar se “ėshtė mė e sigurtė dhe mė pak i nėnshtrohet kryengritjeve se oligarkia. Kjo ndodh pėr shkak se nė oligarki ekzistojnė dy lloje tė luftėrave, lufta midis vetė oligarkėve dhe lufta e oligarkėve kundėr popullit. Kurse nė demokraci ekziston vetėm njė luftė dhe kjo ėshtė lufta kundėr demokracisė: luftė brenda demokracisė nuk ka dhe nėse ekziston, ajo nuk ka atė rėndėsi. Politeja e cila pėrbėhet prej klasės sė mesme ėshtė mė afėr demokracisė se sa oligarkisė dhe ajo ėshtė mė stabile prej kėtyre rregullimeve shtetėrore.”
    Aristoteli e kritikon utopinė e Platonit pėr shumė arsye, sė pari ngase shteti i Platonit ėshtė koncipuar tė jetė njė unitet i koncentruar ndaj i parealizueshėm (ideal). Vėrejtja pasuese ka tė bėjė me pikėpamjen e Platonit pėr shpėrbėrjen e familjes si faktorin bazik pėr formimin e shtetit. As komunizmi utopik i Platonit nuk i pėlqen Aristotelit. Njė sistem i tillė thot, u konvenon njerėzve dembel. Gjithashtu preferon qe prona duhet tė jetė private, por ai porosit qė tė pasurit duhet tė jenė solidarė.
    Aristoteli, me veprat qė i la pas, ėshtė filozofi mė me ndikim jo vetėm nė filozofinė mesjetare por edhe nė mendimin filozofik tė Europės bashkėkohore. Aristoteli, krahas Sokratit dhe Platonit ėshtė mendimtari mė i shquar i Greqisė Antike. Gjerėsia e tij krijuese ka mahnitė edhe filozofėt dhe shkrimtarėt mė tė mėdhenjė.

    Arieta R.

    Sikur te ishte cdo njeri-njeri, do te zvogelohej shume numri i bagetive...!
    ®®€ъ€Li©ą°

  2. #2
    Senior Member Avatari i Burrel1924
    Antarėsuar nė
    Jan 2009
    Mosha
    32
    Postime
    1,647
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    72

    Default Titulli: Aristoteli - Filozofia politike e tij

    Citim Origjinale Postuar nga Jeta Shfaq Poten
    Aristoteli - Filozofia politike e tij

    Aristoteli lindi nė vitin 384 nė Stagira, nė Gadishullin Trak tė Kalkides. Rjedh nga njė familje e arsimuar, nė tė cilėn tradicionalisht kultivoheshin shkencat natyrore dhe mjekėsia. Nė moshėn 17 vjeēare u regjistrua nė Akademinė e Platonit, ku qėndroi rreth 20 vjet. Nė vitin 342, u ftua nga mbreti Filip i Maqedonisė pėr tė qenė mėsues i princit trashėgimtar, Aleksandrit. Pas kurorėzimit tė Aleksandrit pėr mbret, Aristoteli u kthye pėrsėri nė Athinė ku themeloi Universitetin- Lykeion. Vdiq nė vitin 321. Enciklopedisti Aristoteli shkroi jashtėzakonisht shumė. Mirėpo veprat e tij pėsuan fat tė rėndė dhe ajo qė mbijetoi odisenė e shumė shekujve, ėshtė njė pjesė e vogėl e trashėgimit tė tij: ne kemi 146 libra tė ndryshme tė studimeve tė tij, kurse kishte sė paku 400. Jetoi gjithsej 63 vjet, kohė kjo relativisht e shkurtėr pėr kėto vepra kolosale qė ia la trashėgimi njerėzimit. Veprat kryesore janė: Metafizika, Kushtetuta e Athinės, Politika, Etika e Nikomahut, Mbi qiellin, Mbi shpirtin, Organoni etj.
    Krijimtaria e tij, pos nė filozofi shtrihet nė politikė, etikė, estetikė, logjikė, astronomi, biologji, psikologji etj. Nė mėnyrė tė veēantė, Aristoteli u morr me studimin e ēėshtjeve qė kanė tė bėjnė me metafizikėn (tė ashtuquajturėn “filozofia e parė”), tė cilėn ai e cilėsoi si shkencė hyjnore dhe mė e lartė, e cila pėr objekt studimi kishte qenien dhe tė vėrtetėn nė pėrgjithėsi.
    Fillimin e lėvizjes sė gjėrave nė botė, Aristoteli e lidh me “lėvizėsin e parė” i cili ishte i palėvizshėm, sepse po tė lėvizte, ajo duhej tė lėvizte nga njė lėvizės paraprak e kėshtu deri nė pakufi. Pėr ta ndėrprerė kėtė lėvizje tė pakufishme ose kėtė varg shkaqesh tė lėvizjeve tė pakufishme, Aristoteli vendosi ta imagjinojė “lėvizėsin e parė” tė palėvizshėm, tė cilin e njejtėsoi si Zot. Nė kėtė mėnyrė, metafizika e Aristotelit shpeshherė kuptohej si teologji.
    Pėr materien, Aristoteli thot se ėshtė njė lėndė e patrajtė, e rastėsishme dhe kontradiktore, ajo ėshtė njė mundėsi. Forma ėshtė ajo qė vepron mbi materien dhe nė kėtė mėnyrė, kėtė mundėsi e shėndrron nė vėrtetėsi.
    Aristoteli konsideron se logjika nuk ėshtė disiplinė filozofike, por mjet qė ndihmon nė studimin e filozofisė (organon). Tiparet kryesore tė kėtij mjeti, sipas Aristotelit janė objektivizmi dhe formalizmi. Bazat e logjikės formale tė Aristotelit: nocioni, gjykimi, silogjizmat; janė tė pandryshuara nė librat bashkėkohor tė logjikės.
    Veē tjerash, Aristoteli i kushtoi rėndėsi tė veēantė edhe etikės, si disiplinė filozofike qė merret me studimin e moralit, etikės, tė mirės etj. Etika e Aristotelit ėshtė e lidhur me politikėn, pse jo, ajo edhe i shėrben politikės. Aristoteli shprehet se pėr tė patur shtet tė denjė, qytetarėt e atij shteti duhet tė jenė tė moralshėm.
    Nė kėtė mėnyrė, Aristoteli i kontribuoi shkencės dhe filozofisė nė pėrgjithėsi e nė mėnyrė tė veēantė filozofisė politike.



    Filozofia politike e Aristotelit

    “Ai qė nuk mund tė jetojė nė bashkėsi ose ai qė nuk ka nevojė pėr askend, sepse ėshtė i vetėmjaftueshėm, nuk ėshtė pjesė e shtetit, dhe, si i tillė, ėshtė ose egėrsirė, ose perėndi.”
    Aristoteli


    Aristoteli, Sokrati e Platoni ishin pėrfaqėsuesit mė tė denjė tė mendimit filozofik dhe politik tė Greqisė antike, ndikimi i tė cilėve ishte i theksuar si nė teologji, politikė dhe mendimin filozofik tė kohėve qė pasuan qė nga mesjeta e hershme e deri nė bashkėkohėsi.
    Aristoteli ėshtė njėri ndėr teoricienėt e parė dhe mė tė njohur tė shoqėrisė, tė shtetit dhe tė politikės nė pėrgjithėsi. Veprat e tij, veēanėrisht “Politika” dhe “Kushtetuta e Athinės” janė tejet tė rėndėsishme pėr teorinė e shtetit dhe politikės dhe si tė tilla, nuk mund tė mos pėrfillen, sa herė qė bėhet fjalė pėr shtetin dhe politikėn.
    Aristoteli, pikėpamjet e tij politike dhe meditimet pėr shtetin i filloi nga analiza e rolit tė familjes bazė, duke i sistemuar edhe tė gjitha strukturat tjera qė e sajojnė natyrshėm godinėn shtetėrore.
    Vetėm njerėzit, nė mėnyrė tė natyrshme mes vete hyjnė nė raporte politike dhe merren me politikė si qenia politike. Krijesat ndėr ta, qė janė kafshėt dhe mbi ta qė janė zotėrat, nuk merren me politikė. Nėse njerėzit hyjnė nė raporte politike pėr t’i harmonizuar interesat e tyre qė nga familja dhe se kjo ėshtė njė e mirė pėr tė gjithė, atėherė edhe organizimi i shtetit duhet tė bėhet mbi kėtė bazė si e mirė e tė gjithė qytetarėve.
    Nė krahasim me punėn e tij nė fushėn e etikes, e cila i adresohet individit, nė vepren e tij “Politika” –Aristoteli i adresohet qytetit. Koncepti i Aristotelit pėr qytetin ėshtė organik dhe ai konsiderohet ndėr tė parėt qė e pėrkufizon qytetin nė kėtė mėnyrė.
    Aristoteli konsideronte se qyteti ėshtė njė komunitet natyral. Pėr mė tepėr, ai e konsideronte qytetin si primar pėrkrah familjes e cila ishte primare pėrkrah individit.
    Aristoteli i referohej politikės mė shumė si organizėm se sa si makinė si dhe si grup i pjesėve ku asnjėra pjesė nuk mund tė egzistoj pa tjetėrėn. Duhet theksuar qė pėrkufizimi modern i tė kuptuarit tė komunitetit politik ėshtė ai i shtetit. Sidoqoftė, shteti ishte i huaj pėr Aristotelin. Ai iu referohej komuniteteve politike mė fjalėn “qytet”. Aristoteli e kuptonte qytetin si “partneritet” politik dhe jo si komunitet politik siē e konsideronte Niccolo Machiavelli.
    Rrjedhimisht, qyteti ėshtė krijuar jo pėr tė mėnjanuar padrejtėsinė apo stabilitetin ekonomik, por mė tepėr pėr tė jetuar njė jetė tė mirė: “Partneriteti politik duhet tė shihet si ekzistim pėr shkak tė aktiviteteve tė moralshme e jo si shkak i tė jetuarit sė bashku”. Kjo mund tė nxirret nga teoria e kontratės sociale ku individėt e lėnė gjendjen natyrore pėr shkak tė “frikės nga vdekja e dhunshme” apo “pakėnaqėsitė e saj”.
    I ndikuar nga pikėpamjet idealiste tė Platonit, Aristoteli pohon se pozitėn e ēdo individi nė shoqėri e ka caktuar natyra me pėrkufizimet dhe virtytet qė i ka dhuruar ēdo
    individi. Kjo, njėkohėsisht ishte bazė teorike edhe pėr ruajtjen e sistemit skllavopronar si sistem i ngritur mbi bazėn e dallimeve natyrore tė njerėzve.
    Por, idealizmi i Aristotelit dallon nga ai i Platonit, i cili lindjen e shtetit e mbėshtet apriori nė idenė nga e cila materializohet shteti, ndėrsa Aristoteli, sajimin e shtetit e shpjegon pėrmes faktorėve empirik qė nga familja, fshati e polisi, tė motivuar nga interesi pėr njė jetė mė tė mirė.
    Shteti, sipas Aristotelit ėshtė njė bashkim dhe ēdo bashkim ka qėllimet pėr diēka mė tė mirė. Bashkimet e tilla qėllimmira janė bashkime politike.
    Pasi pėrcakton nocionin e shtetit, nė veprėn e tij POLITIKA, Sokrati i sistemon shtresat qė e pėrbėjnė fenomenin shtet duke filluar nga bashkimi i burrit dhe gruas, qė sigurojnė trashėgiminė. Pasojnė bashkimet e atyre qė me inteligjencėn e vet, natyrshėm i marrin pėrgjegjėsitė pėr drejtimin e punėve tė shtetit. Rojtarėt (ushtarėt) janė shtresa pasuese tė cilėt kanė mė shumė forcė por me mė pak inteligjencė.
    Aristoteli bėn dallimin nė mes njerėzve me mendje tė ndritur dhe tė atyre qė kuptojnė, por nuk kanė aftėsi pėr mendime tė pavarura. Mbi kėtė fakt, ai bėn klasifikimin e atyre qė natyrshėm iu takon roli qė tė drejtojnė shtetin, ndėrsa tė dytėt si barbarė, natyrshėm iu takon pozita skllave nė shėrbim tė tė parėve.
    Njė shumicė familje fshatare, bėjnė bashkėsinė e fshatit, e cila u ndihmon qė t’i zgjidhin problemet lokale, ndėrsa shteti ose Polisi-shtet, ėshtė bashkim mė i lartė (mė kompleks). Shteti ka resurse natyrore, fizike, kulturore dhe institucionale pėr zhvillimin e tė gjitha mundėsive njerėzore.
    Nė vazhdim tė zbėrthimit tė nocionit SHTET, Aristoteli pėrshkruan detyrat dhe shėrbimet qė duhet tė ushtrohen pėr tė pasur njė shtet funksional. Kėshtu fshatarėt duhet tė prodhojnė ushqim, artizanėt pėr shėrbime tė ndryshme dhe prodhimin e mjeteve teknike etj., forcat e armatosura pėr mbrojtje nga lufta, njerėz me prona nga tė cilėt shteti vjel tė ardhura pėr funksionim dhe mbrojtje, priftėrinjtė pėr shėrbime ndaj perendive dhe nė fund organet e drejtėsisė.
    Aristoteli, theks tė veēantė i vė domosdoshmėrisė sė shoqėrorizimit tė individit, ngase njeriu nuk mund tė ekzistojė i ndarė nga shoqėria, sepse njeriu ėshtė qenie zoopolitike (kafshė politike).
    Shteti, sipas sistemit natyror qendron mbi individin dhe familjen, sepse tėrėsia gjithmonė ėshtė mbi pjesėn. Aristoteli, e krahason shtetin me trupin e njeriut. Konkretisht Aristoteli nė veprėn e tij “Politika”, lidhur me kėtė thotė “Shteti sipas natyrės sė vet ėshtė mbi familjen dhe secilin veē e veē, sepse tėrėsia ėshtė medoemos mė e rėndėsishme se pjesėt. Nėse rrėnohet tėrėsia, atėherė nuk ekziston as kėmba, as dora, por ekziston vetėm i njėjti emėrtim i cili mund tė aplikohet edhe kur ėshtė fjala pėr dorėn prej gurit; sepse dora e veēuar nga trupi do jetė e ngjashme me atė prej gurit.” Nėqoftėse nga trupi i njeriut veēojmė pjesė vitale, trupi nuk mund tė funksionojė. Atėherė, lind pyetja “Po si qėndron tėrėsia pa pjesėt pėrbėrėse tė saj?” Teorikisht edhe mund te njejtėsohet shteti (funksionimi i tij) me trupin e njeriut, mirėpo realisht shteti (si tėrėsi, pėr dallim nga trupi), mund tė funksionojė, pa ēka po i munguan pjesėt, nuk mund tė realizohet nė plotėsinė e tij.
    Aristoteli bėn shkallėzimin e njerėzve nė bazė tė aftėsive dhe fisnikėrisė sė tyre, pėr t’u marrė me punėt e shtetit.



    FORMAT E QEVERISJES SĖ SHTETIT

    Aristoteli ėshtė njė ndėr mendjet mė tė ndritura tė filozofisė politikė tė kohės antike. Format e qeverisjes sė shtetit tė anticipuara nga ai, qysh para 25 shekujsh, janė materializuar gjatė tėrė rrjedhės historike me mė pak ose mė shumė ndryshime, plotėsime apo korrigjime.
    Nė analizėn e tij mbi format e qeverisjes sė shtetit mė shkoqitur flet pėr monarkinė, oligarkinė dhe demokracinė. Monarkinė e cilėson si sundim tė njė individi, e cila mund tė shėndrrohet edhe nė tirani (tiranidi- siē e quan Aristoteli). Oligarkia ėshtė sundim i njė grupi tė tė pasurve, ndėrsa demokracia- si sundim i shumicės sė tė varfėrve (demos-popull, kratia-sundim). Nė analizėn e tij, Aristoteli i vė nė pah anėt pozitive dhe negative tė ēdonjėrės nga kėto forma tė qeverisjes.
    Shteti, sipas Aristotelit duhet tė jetė nė raport tė natyrshėm me qytetarėt, si i vjetri ndaj tė riut, ose si prindi ndaj fėmijės.
    Aristoteli pyet: A posedon skllavi edhe ndonjė virtyt pos aftėsisė qė tė jetė vegėl e qytetarit tė lirė? Ai thot se ekzistojnė mendime pro dhe kundėr dhe pėrgjigjet po ose jo, i kanė vėshtirėsitė e veta. Aristoteli pohon se ka mundėsi qė edhe skllavi tė posedojė kėto virtyte duke qenė se edhe ai ėshtė njeri dhe e posedon arsyen. Me kėtė qėndrim ai bie nė kundėrshtim me teorine e tij me tė cilėn e mbron sistemin skllavopronar si sistem natyrshėm i pėrcaktuar (apriori). Ai, njėkohėsisht pohon se shteti domosdoshmėrisht duhet tė jetė i ndarė nė klasa.
    Ligjvėnėsit, thot Aristoteli, duhet tė bijnė ligje nė funksion tė edukimit tė qytetarėve. Nė veēanti flet pėr obligimet e shtetit pėr edukimin e rinisė. Nėse shteti nuk e pėrmbush kėtė obligmin, ai pėson dėme, ngase ēdo rregullimi shtetėror i nevojitet edukim i posaqėm. Kėshtu edukimi moral demokratik e ruan demokracinė, ai oligarkik-oligarkinė. Pra, morali mė i mirė gjithmonė gjeneron rregullimin shtetėror mė tė mirė. Edukim tė mirė duhet konsideruar ēdo aktivitet qė trupin, shpirtin e lirė tė njeriut, e bėn tė aftė pėr zbatimin e virtytit dhe pėr tė vepruar nė pajtim me virtytin.
    Sipas Aristotelit, njė shtet i qėndrueshėm ėshtė atėherė kur “sasia” dhe “cilėsia” sillen nė drejtėpeshim. Me “kuantitet” (sasi), Aristoteli kupton “atė qė pjesėrisht ėshtė e diskontinuar, kurse pjesėrisht e kontinuar dhe pėrbėhet ose nga pjesėt qė mes vete kanė njė pozitė ose nga pjesėt qė nuk kanė pozitė.” Ndėrsa, “kualitet” (cilėsi), Aristoteli quan “atė pėr shkak tė tė cilit pėr diēka thuhet se ėshtė e tillė dhe e tillė. Cilėsia nga gjendja dallohet me faktin se ėshtė shumė mė permanente dhe e qėndrueshme. Tė tilla janė dituritė dhe virtytet”. Mė saktėsisht, me kualitet kuptojmė lirinė, arsimin, inteligjencėn, pasurinė e vlera tjera, ndėrsa me kuantitet, Aristoteli na lė tė kuptojmė tė gjitha ato epėrsi numerike qė nuk kanė tė kundėrt.
    Pushteti shtetėror ėshtė i mirė kur e ka parasysh tė mirėn e tėrė bashkėsisė, ndėrsa pushteti i keq vepron vetėm nė interes tė vetin. Ndaj, pushtetin duhet ta udhėheqin personat e ndershėm, tė moralshėm dhe mė tė aftėt.
    Aristoteli, konsideron se ekzistojnė tri lloje tė rregullimit tė mirė tė shtetit: monarkia, aristokracia dhe shteti kushtetues. Paralel me shembujt pėr shtetet e mira, ai numėron edhe tri forma shtetėrore qė i konsideron tė kėqija: tiranida, oligarkia dhe demokracia.

    Monarkia Aristokracia Shteti kushtetues
    Tiranida Oligarkia Demokracia

    Aristoteli thekson se ekzistojnė edhe forma tjera tė pėrziera, por asnjėrės formė tė rregullimit shtetėror nuk i jep pėrparėsi absolute. Sipas mendimit tė tij e qė pajtohet me teorinė e mesit tė artė, njė pushtet i matur duhet tė realizohet pėrmes virtyteve. Aristoteli i jep pėrparėsi demokracisė, duke e arsyetuar se “ėshtė mė e sigurtė dhe mė pak i nėnshtrohet kryengritjeve se oligarkia. Kjo ndodh pėr shkak se nė oligarki ekzistojnė dy lloje tė luftėrave, lufta midis vetė oligarkėve dhe lufta e oligarkėve kundėr popullit. Kurse nė demokraci ekziston vetėm njė luftė dhe kjo ėshtė lufta kundėr demokracisė: luftė brenda demokracisė nuk ka dhe nėse ekziston, ajo nuk ka atė rėndėsi. Politeja e cila pėrbėhet prej klasės sė mesme ėshtė mė afėr demokracisė se sa oligarkisė dhe ajo ėshtė mė stabile prej kėtyre rregullimeve shtetėrore.”
    Aristoteli e kritikon utopinė e Platonit pėr shumė arsye, sė pari ngase shteti i Platonit ėshtė koncipuar tė jetė njė unitet i koncentruar ndaj i parealizueshėm (ideal). Vėrejtja pasuese ka tė bėjė me pikėpamjen e Platonit pėr shpėrbėrjen e familjes si faktorin bazik pėr formimin e shtetit. As komunizmi utopik i Platonit nuk i pėlqen Aristotelit. Njė sistem i tillė thot, u konvenon njerėzve dembel. Gjithashtu preferon qe prona duhet tė jetė private, por ai porosit qė tė pasurit duhet tė jenė solidarė.
    Aristoteli, me veprat qė i la pas, ėshtė filozofi mė me ndikim jo vetėm nė filozofinė mesjetare por edhe nė mendimin filozofik tė Europės bashkėkohore. Aristoteli, krahas Sokratit dhe Platonit ėshtė mendimtari mė i shquar i Greqisė Antike. Gjerėsia e tij krijuese ka mahnitė edhe filozofėt dhe shkrimtarėt mė tė mėdhenjė.

    Arieta R.
    ----------------------------------------------------------------
    o Jeta te lutem mos na sjelle influencen e grekojevgjiteve ne kete forum.
    historia greke eshte shpikur dhe vjedhur,
    ne si shqiptar nuk na intereson (please forget it)

    Me mire jeto nje dite si Luan
    se 100 vjet Lepur.

  3. #3
    Senior Member Avatari i orakulli
    Antarėsuar nė
    Sep 2008
    Postime
    1,392
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    69

    Default Titulli: Aristoteli - Filozofia politike e tij

    Menyra me e mire per ta mund kundershtarin eshte njohja e thelle e tij.Aristoteli,ne gjuhen e tij origjinale te shkruar,ka shume fjale qe perdoren sot shume dendur ne gjuhen shqipe,si kah(nga),rrojti,kurrojti ....Shqipja eshte e fshehur ne formen e bashkimeve dy e me shume fjaleve te gjuhes shqipe,te cilat sot percaktohen si terma nga greqishtja.Kjo eshte nje habi,greqishtja e sotme ato nuk i perdor,nuk i ka fare.Greqishtja e arostotelit vetem emrin e percaktuar sic thote burrelesi ne gjuhen popullore duke "shpikur" emrin "gjuhe greke e vjeter".Shumica ,per te mos then te gjitha kane fjalen homologe sot vetem ne gjuhen shqipe.Per mua Aristoteli nga gjuha dhe mendimi ka qene shqipfoles qe cuditerisht sot "shkencetaret" e quajne "grek".


Informacionet e Temes

Vizitoret qe po Shikojne Kete Teme

Momentalisht aty jane 1 vizitor duke lexuar kete teme. (0 anetare dhe 1 vizitore)

Etiketa per kete Teme

Leja e Postimit

  • Ju nuk mund te postoni tema te reja
  • Ju nuk mund tju postoni pergjigje
  • Ju nuk mund te postoni bashkangjitje
  • Ju nuk mund te ndryshoni postimet tuaj
  •