Jeleku me ar shqiptar, qė dashuronte Edit Durham

Sot ky jelek ruhet nė Bankfield Museum nė Halifax

Edit Durham nuk do ta harronte asnjėherė kostumin qendisur me ar nga gratė shqiptare. Shpesh ajo e vishte sipėr njė fustani tė lehtė, pėr tė kujtuar kohėt shqiptare. Edith Durham (1863-1944) ishte 37 vjeē, kur ndėrmori udhėtimin e saj tė parė nė Ballkan mė 1900. Ky udhėtim do tė kishte njė efekt tė dyfishtė: nė jetėn e saj dhe pėr antropologjinė dhe etnografinė e rajonit. Sė pari, qė nga zbulimi i Malit tė Zi, Serbisė dhe Shqipėrisė dhe pėr 14 vjet me radhė ajo do tė kalonte pjesėn mė tė madhe tė kohės dhe tė angazhimit tė saj intelektual dhe politik nė udhėtimet nėpėr Ballkan. Edith Durham shkroi dhe botoi njė sėrė veprash monumentale dhe artikujsh pėr historinė, etnografinė, intrigat politike dhe antropologjinė e Ballkanit. Historianėt e mėvonshėm tė Ballkanit kanė pėrdorur rregullisht citime nga veprat e saj ku sipas historianit tė njohur tė Ballkanit, Noel Malcom, ajo ishte “njė nga vėzhguesit e huaj me perceptimin mė tė mirė tė ngjarjeve”. Veprat e saj sipas rendit kronologjik janė: “Through the Lands of the Serb” (1904), “The burden of the Balkans “(1905) ,”High Albania“(1909) ,”The struggle for Scutari” (1914) ,”Tėenty Years of Balkan Tangle “(1920) ,”The Sarajevo Crime (1925) dhe “Some Tribal Origins, Laės and Customs of the Balkans” (1928). E tėrhequr pas sė bukurės ajo ndalonte sa herė shihte njė veshje tė tillė.


E tillė ishte dhe tėrheqja ndaj jelekut. Historiani Dorian Koēi tregon historinė e kėtij jeleku. ”Njė nga veshjet popullore mė tė bukura ėshtė ajo qė ruhet nė Bankfield Museum nė Halifax, njė jelek gruaje i qėndisur me ar, dhuratė e popullit tė Beratit nė 1918. Kjo dhuratė ishte njė shprehje e mirėnjohjes sė shqiptarėve ndaj asaj zonje , e cila vazhdonte tė punonte nė favor tė Shqipėrisė. E prekur nga ky gjest fisnik, ajo kujtonte: “Kalėrova tre ditė maleve e mbėrrita nė Berat herėt nė mėngjes, dhe hartova njė telegram pėr Kėshillin e Ambasadorėve nė Londėr , si petecion nga banorėt e Korēės, qė thonin se dėshironin tė mbeteshin shqiptarė dhe Korēa tė mbetej shqiptare.” , thotė Koēi. Sipas tij veshjet popullore shqiptare gjithnjė kanė tėrhequr vėmendjen e udhėtarėve tė huaj. Koloriti dhe ornamentet e tyre shpesh herė u kthyen nė objekt studimi dhe admirimi nė shėnimet e udhėtimit dhe veprat e botuara nė Evropė. Revolucioni industrial, pėrparparimet teknologjike dhe pėrmirėsimi i mjeteve tė komunikimit nga gjysma e dytė e shekullit tė XIX, bėnė tė mundur qė udhėtimet edhe nė distanca mė tė largėta tė botės tė mos ishin mė tė gjatė, tė lodhshėm dhe tė vėshtirė. Si rezultat i kėtyre zhvillimeve, numri i udhėtarėve evropianė qė vizitonin Shqipėrinė vazhdoi tė rritej ndjeshėm. Pėr herė tė parė nė kėtė kohė, vendin tonė e vizitojnė edhe udhėtare femra si ėshtė rasti i udhėtares dhe antropologes Mery Edith Durham, e cila ka lėnė disa shėnime interesante dhe kostume popullore qė sot ruhen dhe ekspozohen nė muzeumet e Britanisė sė Madhe.

”Pėrvoja dhe materiali i mbledhur gjatė kėtyre udhėtimeve pėrbėjnė ndoshta koleksionin mė tė pasur tė kulturės popullore dhe sociale tė mbledhur nga ndonjė udhėtar i huaj gjatė kėsaj kohe. Njė pjesė e madhe e kėtij koleksioni shumė tė ēmuar pėr kulturėn shqiptare ndodhet nė British Museum dhe nė koleksionin Durham nė Bankfield Museum nė Halifax. Pjesa mė e madhe e tyre janė veshje popullore tė blera gjatė udhėtimeve tė saj nė Shqipėri. Ashtu si dhe udhėtarė tė mėparshėm britanikė qė kishin shprehur admirimin pėr veshjet shqiptare, edhe ajo do tė shprehej: “qėndisjet me ar nuk mund t’i gjesh asgjėkundi, dyqanet e rrobaqepsave janė njė shkėlqim i mahnitshėm i ngjyrave dhe modeleve. Nėse nuk do tė kisha vėshtirėsi me transportin e tyre , do tė kisha blerė aq shumė sa do tė kisha mbetur pa asnjė dysh”. “Jeleku dėshmon njė nivel tė lartė tė mjeshtėrive artizanale tė Shqipėrisė sė asaj kohe dhe tė qytetit tė Beratit si njė nga qytetet mė tė zhvilluara tė Shqipėrisė sė jugut. Jeleku pa mėngė dhe i qendisur me ar ishte njė veshje e aristrokracisė sė lartė beratase dhe dėshmon pėr njė nivel mirėqėnie tė shtresave shoqėrore qė e vishnin.Nė tė bie nė sy sasia e madhe e arit e pėrdorur pėr tė realizuar ornamentet e ndryshme”, thotė Koēi.Kjo cilėsi e veshjeve popullore shqiptare nuk ishte njė gjė e re. Edhe poeti i madh romantik, Lord Bajron rreth 100 e ca vjet mė parė, kur kish blerė kostumin e famshėm me tė cilin ka pozuar pėr piktorin Thomas Philips, i kish shkruar sė ėmės: “kam blerė disa petka shqiptare madhėshtore, e vetmja plaēkė e shtrenjtė nė kėtė vend. Kushtojnė 50 ginea secila, dhe kanė aq flori tė qėndisur sa nė Angli mund tė kushtojnė 200 ginea”. “Qyteti i Beratit, ashtu si dhe qytetet e tjera shqiptare nė periudhėn osmane, kishin njė artizanat tė zhvilluar, tė organizuar nė esnafe qė trashėgonin mjeshtėritė brenda familjeve brez pas brezi. Brenda njė harku kohor zejtaria nė qytetin e Beratit kishte shėnuar njė pėrparim tė dukshėm,ēka shihet jo vetėm nė shtimin e numrit tė zejtarėve por edhe tė zejeve. Nė defterin e vitit 1583, janė regjistruar 638 zejtarė. Edhe pse nga numri i zejeve qė ushtroheshin nė kėtė kohė(23), qyteti i Beratit vinte pas qyteteve tė tilla si Elbasani(45 zeje), Prizreni(45), Shkodra e Prishtina (me nga 28 zeje secila), pėr nga numri i zejtarėve qė punonin kėtu, Berati zinte vendin e parė mes qyteteve shqiptare. Mes zejtarive qė ushtroheshin vend tė posaēėm zinin zejet qė kishin tė bėnin me prodhimin e veshjeve dhe tė sendeve tė ndryshme tė zbukurimit. Zhvillimi i disa veprimtarive zejtare ndikohej drejtė pėr sė drejti prej shtimit tė vazhdueshėm tė kėrkesave tė shtresės sė pasur tė qytetit pėr veshje luksi dhe artikuj tė ēmuar zbukurimi”, thotė Koēi. Sipas tij sot, pėr fat tė keq, kėto mjeshtėri artizanale kanė humbur dhe ringjallja e tyre pėrbėn njė sfidė pėr zhvillimin e njė turizmi kulturor tė qendrueshėm. Njė hap i rėndėsishėm nė kėtė drejtim do tė ishte sjellja dhe ekspozimi i kėtyre objekteve tė ēmuar muzealė nė Shqipėri, pėr tu studiuar nga etnografėt tanė, dhe pėrpjekja pėr ta rigjallėruar sėrish traditėn e qepjes dhe pėrgatitjes sė veshjeve popullore qė dikur mahnisnin europianėt e paktė qė vizitonin Shqipėrinė.

gazeta-Shqip