Thanks Thanks:  0
Dislikes Dislikes:  0
Duke shikuar rezultatet 1 ne 3 nga 3

Teme: Piramidat Egjiptiane

  1. #1
    Closed Avatari i Odeon
    Antarėsuar nė
    Aug 2015
    Mosha
    99
    Postime
    98
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    76

    Piramidat Egjiptiane

    Egjiptianėt e lashtė i ndėrtonin piramidat, varret, tempujt dhe pallatet me materiale ndėrtimi mjaft tė qėndrueshme. Megjithė tėrmetet, luftėrat dhe kapriēot e natyrės, momumentet arkitekturore egjiptiane duken pėrtej tokės, njė atribut pėr kėtė civilizim madhėshtor. Ndėrtimi i piramidave kėrkonte njė shkallė tė lartė aftėsish nė fushėn e arkitekturės dhe inxhinierisė. Pėrveē piramidave, ndėrtesat egjiptiane ishin tė zbukuruara me piktura, imazhe tė gdhendura prej guri, hieroglife dhe statuja tri-dimensionale. Arti tregon historinė e faraonėve, perėndive, njerėzve tė thjeshtė, botėn natyrale tė bimėve, zogjtė dhe kafshėt. Bukuria dhe madhėshtia e kėtyre vendeve nuk mund tė krahasohen. Si ka mundėsi qė egjiptianėt e lashtė arrinin tė ndėrtonin kėto struktura masive duke pėrdorur rregulla primitive? Kjo mbetet ende njė mister. Piramidat spektakolare, tė cilat e kanė bėrė Egjiptin tė famshėm, janė njė prej mrekullive mė tė vėrteta tė botės. Njė prej mistereve mė tė lashtė nė Egjipt, ka tė bėjė me ndėrtimin e piramidave. Si ishte e mundur qė njerėzit nė periudhėn e Gurit, tė lėviznin blloqe kaq tė mėdha guri? Egjiptianėt lanė mijėra vizatime nga jeta e tyre e pėrditshme nė Mbretėrinė e Vjetėr. ēuditėrisht nė asnjė prej tyre nuk tregohet se si janė ndėrtuar piramidat.

    Piramida ėshtė njė varr nė tė katėr anėt me gurė, qė simbolizon malin e shenjtė, orovatjet universale tė njerėzimit pėr tė arritur parajsat. Besimet e lashta nė ngjitjen e shpirtit njerėzor te Zoti, ėshtė qėllimi kryesor pas ndėrtimit tė piramidave. Edhe sot, piramidat janė metafora pėr kėrkimet e njerėzimit.
    Nje po.. Nje jo.. Nje vije e drejte.. Nje qellim.
    Likes Passion liked this post

  2. #2
    Closed Avatari i Odeon
    Antarėsuar nė
    Aug 2015
    Mosha
    99
    Postime
    98
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    76
    Piramidat e para

    Periudha e piramidave fillon gjatė Mbretėrisė sė Vjetėr (2650-2134 para Krishtit), kur piramidat e para u ndėrtuan nga Mbreti Djoser nė dinastinė e tretė. Ndėrtimi i tyre vazhdoi deri nė vitin 1640 para Krishtit. Gjatė dinastisė sė parė dhe tė dytė, mbretėrit egjiptianė varroseshin nė varre tė vjetėr prej balte.Tė vdekurit vendoseshin pėr t'u prehur nė njė dhomėz nėntokėsore nė fund tė njė kulle.

    Mbreti Djoser ndėrtoi njė administratė tė fuqishme me bazė nė qytetin Memfis, jo shumė larg qytetit tė sotėm Kajro. Njė nga zyrtarėt e tij ishte njė arkitekt i famshėm dhe i shkolluar, i cili kishte projektuar Piramidėn Step, varrin e njė faraoni nė Saqqara , qė ngjasonte me rrugėn e njė ylli nė qiell. Ky lloj varri zėvendėsoi origjinalet e vjetėr mastaba, me gropėn e varrit nė qendėr.

    Nė dinastinė e katėrt, faraoni Snefru ndėrtoi piramidat e para tė vėrteta gjeografikisht nė Dahshur, nė jug tė Saqqara-s. Ai filloi me lėmimin e dy piramidave ekzistuese, qė ishin ndėrtuar nga paraardhėsit e tij. Mė pas Snefru ndėrtoi dy piramitat e tij.

    Piramidat e ndėrtuara gjatė dinastisė sė pestė kishin nė pėrbėrje gurė, mbeturina dhe plithare (tulla prej balte) dhe lyheshin me gėlqere. Kur gėlqerja binte, pjesa mbushėse mes tullave rrezikonte tė shkrihej.

    Piramidat e fundit

    Piramidat e fundit u ndėrtuan rreth Dahshur-it dhe Haware-s nga mbretėrit e Mbretėrisė sė Mesme (2040-1640 para Krishtit). Megjithė pėrpjekjet e konsiderueshme pėr tė fshehur hyrjen pėr nė varre, si dhe pėrpjekjet pėr tė zbrapsur grabitėsit me leje kalimi false, arkitektėt dėshtuan tė parandalonin plaēkitjen e piramidave. Si rezultat i kėsaj, piramidave njėmijė vjeēare po u vinte fundi. Eksperimenti pėr tė siguruar udhėtimin e mbretėrve nė pėrjetėsi, doli i jo i suksesshėm. Pėr kėtė arsye Faraonėt e Mbretėrisė sė Re iu pėrkushtuan ndėrtimit tė varreve nė Luginėn e Mbretėrve. Nė njė zonė tė largėt pėrtej Nilit, nga Luxor dhe Karnak , ata shpresonin t'i shpėtonin fatit tė keq tė paraardhėsve tė tyre.

    Qyteti i lashte i Gizes

    Giza ėshtė qytet arab ne Egjiptin e lashtė, i cili ndodhet shumė afėr lumit Nil. Nuk ėshtė edhe aq qytet i madh me sipėrfaqe , ka afėr 2 milion e 700 mijė banor sipas njė statistike tė bėrė nė vitin 2006. Popullsia e saj e madhe ne raport me sipėrfaqen e bėnė pėrafėrsisht njė ndėr krahinat e qyteteve mė te mėdha nė botė sa i pėrket numrit tė popullsisė. Ky vend ka jashtėzakonisht shumė vizitor, dhe pret nga e gjithė bota studiues, arkeolog, arkitekt, shkencėtar, dhe shumė tė tjerė qė janė tė interesuar pėr studimin e pasurisė sė vjetėr tė kėtij qyteti. Njihet si njė ndėr vendet mė tė famshme nė botė, pėr arsyet se kėtu gjendet njė ndėr mrekullitė e botės antike, qė zakonisht njihet me emrin “kompleksi i piramidave tė Gizės”. Ky tempull bashkė me piramidėn e madhe tė Keopsit, dhe me disa tempuj tė tjerė, kanė shkruar historinė e Egjiptit, dhe kanė ngjallur debat nė tė gjitha shoqėritė, mbi prejardhjen e kėtyre ndėrtimeve antike, misteri qė mundon sot njerėzit anė e mbanė. Gjithashtu ky ėshtė edhe vendbanim i shumė faraonėve tė lashtė egjiptian, pė r tė cilėt historia qė njohim flet vetėm me supozime e me fakte tė thata. Ka shumė e shumė te panjohura mbi kėtė vend tė cilat edhe sot e kėsaj dite, s’gjejnė dot zgjidhje. Ekzistojnė shumė teori tė cilat mundohen tė shpjegojnė mėnyrėn e ndėrtimit tė piramidave, pėrveē tė tjerash, puna vije edhe aty, saqė thuhet nga disa shkencėtar se ato janė ndėrtuar nga skllavet egjiptian (rreth 2 milion te tillė) nėn udhėheqjen e njė race tjetėr. Mė poshtė do tė paraqes strukturėn e piramidave (tre sa janė gjithsej), dhe mendimet e shkencėtarėve nė lidhje me kėto ndėrtime tė rralla.
    Nje po.. Nje jo.. Nje vije e drejte.. Nje qellim.
    Likes NeVertiti liked this post

  3. #3
    Closed Avatari i Odeon
    Antarėsuar nė
    Aug 2015
    Mosha
    99
    Postime
    98
    Post Thanks / Like
    Forca e Rrespektit
    76
    Piramidat e Gizes


    Nė kėtė kompleks bėjnė pjesė gjithsej 6 piramida (prej tyre 3 tė mėdha). Mė e madhja nga to ėshtė piramida e madhe e Gizės e cila njihet me emrin “piramida e Keopsit” , me 1380000 metra katror, dhe e cila pėrbėhet prej 2 milion gurėve secili me 2 ton peshe, e nė disa raste pesha e gurit shkon deri nė 30 ton, peshė tė cilėn vėshtirė se e bart edhe njė kamion i madh. As sot nė shek. XXI nuk krahasohet dot, bile janė xhuxh ēdo ndėrtesė tjetėr nė botė mė tė pėr madhėsi, peshė, e pėrpikmėri matematikore. Piramida e madhe e Gizės peshon 6 milion ton, mė shumė se ēdo gjė qė ka ndėrtuar njeriu deri mė tani. Ato janė aq tė mėdha sa mund tė shihen edhe nga stacioni ndėrkombėtar hapėsinor, madje edhe nga Hėna. Besohet se nė tė kaluarėn piramidat kanė qenė tė zbukuruara me ar tė pastėr, e me gurė tjerė tepėr tė ēmuar. Struktura e piramidės pėrmbante informacione qė do tė zbuloheshin pas shumė shekujsh. Deri mė sot ėshtė menduar se kėto struktura gjigante janė produkt dhe rezultat e dijetarėve te lashtė egjiptianė, dhe i njė fuqi punėtore me rreth 2 milion skllavė. Pikėn e parė shumė shkencėtar po e sfidojnė bukur, duke cituar se struktura e piramidės dhe shumė detaje tė saj nuk i pėrshtaten aspak kohės, dhe teknologjisė sė atėhershme. Duhet pasur gjithmonė parasysh se edhe sot pėr ndėrtimin e njė piramide (si ajo e Gizės) duhet njė sfidė e vėrtet nė inxhinieri e arkitekturė. Sot ndėrtohen shumė pak ndėrtesa me formė piramide, sepse paraqet vėrtet njė vėshtirėsi. Njihet, njė piramidė moderne e madhe (shumėfish mė e vogėl se piramida e madhe e Gizės) ėshtė ndėrtuar nė Las Vegas, tė tjerat janė tė pakta, apo shumė tė vogla. Kėto piramida moderne punohen vetėm me anėn e makinave tė mėdha, dhe me anėn e gjeometrisė sė pėrpiktė e ligjeve matematikore. Atėherė si kanė mundur egjiptianėt tė ngrinin kėso lloj strukturash, vetėm me anėn e fuqisė punėtore dhe mjeteve tepėr te thjeshta tė asaj kohe? Si kanė mundur tė ushqenin njė numėr aq tė madh njerėzish? Kėsaj pyetje ende nuk ėshtė mundur t’i gjendet njė pėrgjigje. Piramidat e Gizės thuhet se janė ndėrtuar gjatė dinastisė egjiptiane, 4.500 vjet mė parė. Bėjnė pjesė ne 7 mrekullitė e botės antike, vend ku sekretet dhe tė panjohurat pėr kohėn gjendet mė shumė se ēdo kund tjetėr. Flitet se kėto piramida janė ngritur nga po ata arkitekt qe ngritėn edhe piramidat e tjera tė kėtij vendi, pėr nderimin e faraonėve tė vdekur, dhe si vend ku ata do tė marrin rrugėn drejt perėndisė e pėrjetėsisė. Sipas shumė studiuesve e shkencėtarėve nga e gjithė bota, nė piramidė gjendet e kaluara dhe e ardhmja e njerėzimit. Ne kohėt e kaluara ėshtė menduar se nė Piramidat egjiptiane gjenden pasuri shumė tė ēmuara sikur arė e thesare, por kjo ende nuk ėshtė vėrtetuar, mė pėrkatėsisht nė piramidė nuk ėshtė gjetur asgjė e ēmuar. Sipas vėzhgimeve tė fundit shkencore poshtė sfinksit gjendet njė dhomė misterioze, pėr tė cilėn ende nuk ėshtė njohur gjithēka. Nga disa studiues mendohet se nėn piramidė eshte dhoma e ashtu quajtur “dhoma e dijeve” ku gjenden tė gjitha informacionet mbi sekretin e piramidave, dhe mbi zhvillimin e gjithėmbarshėm tė njerėzimit, por sipas legjendės kjo nuk duhet hapur, sepse siē thonė mund tė jetė dita e gjykimit dhe e shkatėrrimit tė plotė tė shoqėrisė njerėzore. Shkenca konstaton se ekziston “dhoma e dijeve”, por pa kėtė shtesėn e fundit imagjinare. Shkenca supozon se nė fillimet e tij kompleksi i Gizės duhet te ketė qenė diēka tepėr e bukur, dhe sipėrfaqja e vrazhdė e piramidės duhet tė ketė qenė, pasqyrė e lėmuar, sipas konstatimeve shkencore. Tempuj te mėdhenj, piramida super tė mėdha, dhoma tė nėndheshme etj. Robert Bauval, njė inxhinier dhe autor i librit “Mesazhi i sfinksit”, pasi vizitoj dhe studioi me hollėsi piramidat e Gizės, dhe pasi analizoi me kujdes ato, tha se ėshtė diēka tepėr misterioze se pėrse nuk mbeti asnjė shėnim mbi konstruktin e piramidave, pėrse nuk u gjet asnjė mbishkrim, asnjė dokument? Eshtė vėrtet e pakuptimtė qė egjiptianėt pėrshkruanin ēdo gjė qė shihnin madje edhe lumin teksa rridhte, edhe ndėrtimin e shtėpive , edhe kanalet e ujit, e Nilin, kurse asnjė dokument nuk u gjet kurrė pėr piramidat tė cilat duheshin konsideruar diēka shumė madhore, nga vetė fakti qė nė to punuan 2 milion e mė shumė egjiptian. Si ėshtė e mundur kjo? Pastaj Ryder Gryem Hancock, gjithashtu studiues kishte te njėjtin mendim me Bauvalin, ai thotė se, egjiptianet nuk do tė ndėrtonin diēka kaq madhore, e ta linin nė errėsirė, mos ta tregonin mėnyrėn e ndėrtimit. Sepse edhe vetė praktika tregon se egjiptianėt do ta pėrshkruanin sigurisht ditėn kur do tė ngriheshin piramidat, por kjo nuk ndodhi, mos vallė ndėrtuesit nuk kanė qenė egjiptianėt? Thuhet se civilizimi i Egjiptian filloi 3000 vjet para lindjes sė Krishtit, diku rreth 500 vjet para se tė ndėrtoheshin piramidat e Gizės. Nė historinė e tij Egjipti i lashtė ngėrthen njė kulturė unike, krejtėsisht ndryshe nga popujt e tjerė. Kėtu besohej ne disa perėndi ndėr tė cilat ishte edhe perėndia “Ra”, perėndia e diellit e cila ishte mbi tė gjitha. Kėtu popullata ndodhej nė kohėn e gurit, respektivisht koha dhe teknologjia ishin ne atė pikė saqė ende nuk ishte zbuluar rrota, mjeti mė i thjeshtė pėr transport. Bauvalin e mahnit fakti se e gjithė ajo strukturė gjigante ėshtė ngritur vetėm pėr t’ia siguruar varrin njė faraoni, kjo ėshtė diēka shumė e ēuditshme pėr tė, bile edhe e pabesueshme. Ai mendon se piramidat nė Gize kishin edhe njė funksion tjetėr. Ka tė tillė qe mendojnė se piramidat janė ngritur si stacione pėr njė racė tjetėr, sepse edhe ashtu vendi ėshtė tepėr i pėrshtatshėm pėr njė eksplorim tė njė race tjetėr, pikėrisht nė qendėr tė tokės, nė njė terren tė rrafshėt e pa lugina tė mėdha. Disa tė tjerė mendojnė se Piramidat janė pėrdorur vetėm si hambar pėr grurė, por kjo zgjidhje besohet shumė mė pak nga njerėzit. Dhe njė supozim tjetėr thotė se ato janė pėrdorur si observator astronomik. Deri vonė piramida e madhe e Gizės (Khufu) kishte qenė ndėrtesa mė e lartė nė botė, deri sa u ndėrtua nė Paris Kulla e madhe e Ajfelit. Tri piramidat e mėdha tė Gizės pėrcaktojnė saktėsisht, nė mėnyrė matematikore katėr drejtimet globale: Perėndimin, Lindjen, Veriun e Jugun. Gjenden ne mėnyrė milimetrike nė vijėn e paramenduar ekuatoriale tė tokės, vijė e cila e ndan tokėn nė dy pjesė tė barabarta. Pikėrisht “kompleksi i piramidave tė Gizės” gjendet nė qendėr tė tokės. Nė piramidat e Gizės ekziston njė sistem tepėr i ndėrlikuar pastrimi i ajrit ne strukturėn e brendshme tė Faraonit. Ai sistem ėshtė tepėr komplekse dhe shumė i avancuar, qe nuk pėrshtatet aspak me kohėn e atėhershme. Pėrbėhet nga mija thyerje e lakime tė gurit, nė mėnyrė qe ajri tė pastrohet sa mė lehtė, dhe dhoma nė tė cilėn qėndron faraoni tė jetė sa mė e freskėt. Ky qėllim i tyre ėshtė arritur. Tunelet nėn piramidė janė po aq misterioze sa vetė piramidat... Pėr tė hapur njė tunel nė kohėn tonė, kėrkohet njė vend qe pėrbėhet prej gurėve tepėr tė fortė e tė ngjitur fort njėri me tjetrin nė mėnyrė qe tuneli ta kėtė tė vėshtirė tė shembet, sot shumė vėshtirė bėhet ai nė hapėsira ku nuk ka gurė. Megjithatė egjiptianėt para 5000 vjetėve kanė arritur tė ndėrtojnė tunel super tė gjatė nė rėrė, qe sot ėshtė tepėr e vėshtirė kjo. As kėtij fakti nuk i gjendet sqarimi, bile ėshtė diēka e pamundur tė ndėrtohet nga njerėzit me teknologjinė e atėhershme, sipas gjykimit tė Bauvalit, Ham Cock-ut, dhe Doktorr Ivanovicit. Doktorr Ivanovic ėshtė njė ndėr pjesėmarrėsit, nė projektin tepėr sekret, qe njihet me emrin “ISiS”. Ai ėshtė gjithashtu autor i librit po me kėtė emėr. Ai citon se nė vitin 1961 nė piramidėn e madhe tė Gizės ėshtė gjetur njė krijesė jo njerėore ne arkivolin e faraonit Khafu.Pėr kėtė Dr. Ivanovici ka edhe dokumente zyrtare tė KGB-sė, dhe video – materialin mbi kete ekspedite. Kjo ekspeditė ėshtė organizuar nga organet sekrete tė KGB-sė sė Rusisė. Projekti ISiS ishte projekt shkencor, i cili ėshtė formuar gjithsej pėr tre arsye: -pėr kerkime shkencore pėr fuqitė telepatike -pėr dosjet UFO dhe. -pėr piramidat nė Egjipt. Ekspedita nė vitin 1961, pasi kishte hapur arkivolin e Khafus, i cili qėndronte ashtu pėr 5 dekada, pasi kishte marrė kufomėn , dhe pasi kishte studiuar me hollėsi atė KGB-ja, rezultatet tregonin se krijesa e gjetur nuk ishte njeri, edhe pse kishte karakteristika tė pėrbashkėta me njeriun. Pėr kėtė informacion edhe pse burimet janė tė sigurta ende ky fakt ėshtė nė njė errėsirė, dhe nė njė paqartėsi. Sipas Dr. Ivanocvicit kėtu kemi tė bėjmė me zbulimin mė tė madh tė njerėzimit, me shkeljen e njė humanoidi jashtėtokėsor nė tokė, i cili la dijet e njohurit tek qytetėrimi egjiptian. Gjatė kėsaj ekspedite ėshtė vėrejtur edhe nje fakt tjetėr: Nga shkėmbi buronte njė forcė magnetike, pėr te cilėn shkenca ende nuk ka dhėnė shpjegim. Ajo forcė magnetike buron edhe sot nga shkėmbinjtė e lashtė tė piramidės sė madhe. Gjithashtu Ivanovici thotė se KGB-ja zbuloi prova dhe argumente tė pakundėrshtueshme, qė Egjipti u zhvillua mbi njė trashėgimi dijesh, tė njė race jashtėtokėsore. Kjo teori shumė besohet nga njerėzit, dhe ėshtė shumė e mundur qė nė tė kaluarėn kemi qenė tė vizituar nga njė racė jashtėtokėsore, tek e fundit kjo si mundėsi pranohet edhe nga shkenca. Sipas po kėtij studiuesi alienėt nuk erdhėn nė tokė pėr t’i parė piramidat e Gizės, por pėr t’i ndėrtuar ato, si stacione jashtėtokėsore pėr eksplorim ndėrplanetar. Ja tė shikojmė mundėsitė qė njeriu atė stad tė zhvillimit mund tė ndėrtoi diēka kaq gjigante. Problemi fillestar apo misteri fillestar mė mirė tė themi, ėshtė lėvizja e gurėve ku si mesatare po marrim 5 ton njė gurė. Teoria e parė ishte tėrheqja me litar, kjo mundėsi bie poshtė, sepse ėshtė vėrtetuar se nuk ka asnjė mundėsi teorike qė tė lėvizet njė shkėmb nga dhjetėra e njerėz me peshėn mbi 3 ton, vetėm nėse nė fuqinė shtytėse do tė ishin qindrat, dhe nė kėtė ēast bėhet e palogjikshme sepse kohėzgjatja do tė ishte me mijėvjeēar e jo me dekada pėr sa janė ndėrtuar. Teoria tjetėr thotė se janė pėrdorur drunjtė e pemėve pėr lėvizjen e kėtyre shkėmbinjve gjigante. Ėshtė konstatuar shkencėrisht se nė qoftė se kjo mundėsi do tė ishte shfrytėzuar, atėherė vetė grumbullimi i drunjve tė pemėve, dhe bartja e tyre do tė ishte projekt shumėfish mė gjigant se sa vetė piramidat, prandaj edhe kjo mundėsi nuk pranohet si e logjikshme. Pastaj kur tė pėrmendet fakti se Egjipti ėshtė njė ndėr vendet mė tė varfra nė botė sa i pėrket numrit tė pemėve.
    Nje po.. Nje jo.. Nje vije e drejte.. Nje qellim.

Informacionet e Temes

Vizitoret qe po Shikojne Kete Teme

Momentalisht aty jane 1 vizitor duke lexuar kete teme. (0 anetare dhe 1 vizitore)

Leja e Postimit

  • Ju nuk mund te postoni tema te reja
  • Ju nuk mund tju postoni pergjigje
  • Ju nuk mund te postoni bashkangjitje
  • Ju nuk mund te ndryshoni postimet tuaj
  •